Vieni puikuojasi nuotraukomis ledinėje eketėje, kiti tą daro visiškai ne dėl jų, dar kiti su pavydu žiūri į besimaudančius, stebisi, nesuprasdami taip besielgiančiųjų. Kaip draugystė su šaltu vandeniu keičia žmonių gyvenimus ir kas vyksta ledinių maudynių metu mūsų organizme?
Šalčio baimei nugalėti prireikė kelių dešimtmečių
20 metų. Tiek laiko prireikė pajūrio žemaičiui Nerijui Stasiuliui, kad išdrįstų išsimaudyti lediniame vandenyje. O šiandien, mirkdamas ledinėje jūroje, palangiškis jaučiasi lyg namuose. „Tikiu, kad sveikėju protu, kūnu ir dvasia bei visa tai nuoširdžia malda kasdien siunčiu kiekvienam žmogui šioje Visatoje,“ – atviravo Nerijus, – „Pačios pirmos mintys apie bandymus išsimaudyti šaltoje jūroje žiemą kildavo stebint šimtus „Lietuvos ruonių“, neriančių į jūrą per tradicines didžiąsias žiemos maudynes Palangoje. Šią mintį puoselėjau net keliasdešimt metų. Su žavesiu stebėdavau pozityvius, visuomet energija trykštančius ir besišypsančius maudynių senbuvius – Dainių Kepenį, Simoną Dailidę, Jūratę Marčiulaitienę ir kitus. Ypač sužavėjo „30-ies dienų ledinės eketės iššūkis“.
Šios pandemijos metu supratau, kad atėjo laikas išbandyti ilgus metus brandintą ketinimą – nugalėti šalčio baimę ir sąmoningai veikti gamtos apsuptyje, savo valia stiprinant natūralų imunitetą. Nenėriau į žiemos jūrą iškart stačia galva. Dešimt dienų palaipsniui bandžiau save namie po šaltu dušu. Pajutęs, kad galiu, nusprendžiau bent kartą niurktelėti į jūrą. Lapkričio pradžioje taip ir padariau. Vienos dienos planas pavirto trijų dienų iššūkiu, vėliau savaitės, tada dešimties dienų, vėliau mėnesio, kol nustojau planuotis iššūkio pabaigą ir tai tapo kasdienybės būtinybe.
Ši žiema man ypač išskirtinė – aš tiek nesimaudžiau per visą savo gyvenimą jūroje kiek dabar, nes, kaip žinia, retas kuris palangiškis nueina iki jūros, nes ji tiesiog per arti. Aš nuoširdžiai noriu, kad kuo daugiau žmonių bent namie po dušu, susidraugautų su šaltu vandeniu. Būtent dabar, kai aplink tiek daug baimių ir tiek daug brukama ne natūralių dalykų, kaip niekad yra svarbu išmokti patiems pasirūpinti savo sveikata, savo pavyzdžiu išmokyti vaikus ugdytis valią bei meilę gamtai, suvokti, kad esame jos dalis ir, kad esame apdovanoti tobulu kūnu, kuris gali visai nesirgti, jei nenuodysime savęs egoistiniais norais, pertekliumi maiste, turte, valdžioje, žiniose, jei visus ryšius su negyvąja, augaline, gyvūnine gamta ir žmonėmis padengsime meile ir mylėsime visus ir viską taip kaip save ir savo artimuosius.“
Kas vyksta ledinių maudynių metu mūsų organizme?
Pavojaus gyvybei situacijoje žmogaus smegenys iš karto įjungia labai daug kūną saugančių mechanizmų, taip suaktyvindamos imuniteto veiklą. Vienas lengviausiai prieinamų ir greičiausią bei stipriausią smūginį poveikį kūnui suteikiantis yra panirimas į ledinį vandenį. Šaltis pasiima stresą, nemigą, apsnūdimą ir , kas svarbiausia, baimę. Baimės nelieka visai. Prideda šypseną, energijos, aštrų protą, gamtos artumo jausmą, pasitikėjimą savimi, valią keistis, norą padėti žmonėms, daug meilės pasauliui. „Šaltis man dabar yra kasdienis programavimo savęs pagalbininkas, nes kai įneri į ledinį vandenį, tai nebejauti kūno, jauti tik šaltį, tuomet nebelieka minčių, lieka tik šaltis, tuomet nebelieka šalčio… Tuomet įvyksta stebuklingas momentas – užkrauni save proto išmintimi, dvasios šviesa ir kūno sveikata“- tikino Nerijus.
Anot gydytojos Astos Keturkienės, jau per pirmąsias sekundes, įšokus į ledinį vandenį, žaibiškai sureaguoja antinksčiai, išskirdami didelį kiekį adrenalino. Savijauta visada pagerėja, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, pagilėja kvėpavimas, pakyla kraujospūdis, kraujagyslės iš pradžių labai susitraukia, o paskui atsipalaiduoja. Vienareikšmiškai gerėja imunitetas. „Staiga susitraukiant odos kraujagyslėms, kraujas iš periferijos nuteka į vidaus organus su didesniu slėgiu praplėsdamas tuos kapiliarus, kurie dėl per metų metus susikaupusios taršos tampa nefunkcionalūs. Tokiu būdu atnaujinama organų ir organų sistemų veikla, pagerėja kraujotaka, net iki kelių šimtų kartų į tuos organus patenka daugiau deguonies, šalinasi toksinai, mes atsinaujiname ir atsijauniname, vyksta taip vadinama kapiliarų gimnastika. Ląstelės, kurios buvo iki šiol paliegę, pradeda atsinaujinti, jos nežūsta, o atsigauna, yra išsaugojamos. Po maudynių šaltame vandenyje turime daug daugiau energijos, stiprinamos venos, tokiu būdu apsaugomas arba sustabdomas venų išsiplėtimas. Dirginamos refleksinės zonos odoje, gerėja raumenų tonusas, aktyvuojasi medžiagų apykaita, ugdoma valia, į kraują gausiai išsiskiria endorfinai – laimės ir džiaugsmo hormonai, dėl to mums tampa smagiau ir linksmiau gyventi“, – tvirtina moteris.
Ajurvedos specialistė A. Keturkienė priduria, jog ledinės maudynės sumažina radiacinį foną mūsų organizme. Mus supa visokie elektros prietaisai: kompiuteriai, mobilūs telefonai, įvairūs buitiniai elektros prietaisai, iš kurių mes gauname teigiamą elektros krūvį. Išsimaudžius lediniame vandenyje, mūsų kūnas pasidengia plonyčiu neigiamų jonų sluoksniu. Tai reiškia, kad mes „nusinuliname“. Nekomfortiškos kūnui temperatūros vanduo skatina estrogeno ir testosterono sintezę. Retas, kuris, besimaudydamas eketėje būna emociškai santūrus – vyksta emocinė dekompresija. Pagerėja termoreguliacinė funkcija, treniruojami šilumos receptoriai esantys odoje, todėl, kad vienu metu veikia ir šalčio ir šilumos receptoriai.
Maudytis lediniame vandenyje rekomenduojama tik po gero apšilimo. Naujokams patartina tai daryti atsargiai ir atsakingai, pasitariant su tą išmanančiais.
Kviečiame prisijungti prie tradicinių sveikuolių maudynių visoje Lietuvoje: „Palangos ruonių – 2022“ (vasario 12 d.), vėliau – 25 metrų ledinės eketės varžybų Trakuose. Visa informacija apie ledinius renginius Lietuvoje skelbiama Lietuvos sveikuolių FB puslapyje ir www.sveikuoliai.lt
Jūratė Marčiulaitienė