Pastaruoju metu Vilniaus oro uoste vis dažniau fiksuojami skrydžių sutrikdymai dėl dronų ar kontrabandinių balionų ir kt. Dėl tokių incidentų uždarius oro erdvę, kai kurių keliautojų skrydžiai iš kitų Europos miestų atšaukiami arba smarkiai vėluoja.
Natūraliai kyla klausimas, kas nutinka, jei dėl šių aplinkybių darbuotojas kitą dieną negali pasirodyti darbe? Ar darbdavys gali žymėti pravaikštą?
Informuoti darbdavį – pirmasis žingsnis
Pasak Darbo teisės skyriaus vedėjos-vyriausiosios darbo inspektorės I. Piličiauskaitės-Dulkės, darbuotojas, dėl objektyvių aplinkybių, pavyzdžiui, uždarytos oro erdvės, negalintis laiku grįžti į darbą, turi nedelsdamas informuoti darbdavį, paaiškinti situaciją ir, jei įmanoma, nurodyti preliminarų grįžimo laiką.
Kokios galimybės darbuotojui?
Darbo kodeksas numato pateisinamus neatvykimo atvejus – kasmetines arba nemokamas atostogas ir kitus teisės aktuose įtvirtintus pagrindus. Šalims susitarus, šios priemonės gali būti taikomos ir tada, kai darbuotojas dėl neeilinės situacijos negali atvykti į darbą.
Jeigu darbo pobūdis leidžia, laikotarpiu iki sugrįžimo gali būti susitariama ir dėl funkcijų atlikimo nuotoliniu būdu.
Ar tokia situacija gali būti laikoma pravaikšta?
Pravaikšta laikoma tada, kai darbuotojas be pateisinamos priežasties neatvyksta į darbą visą darbo dieną ar pamainą. Tai – šiurkštus pažeidimas, už kurį gali būti taikomas Darbo kodekso 58 straipsnis.
Tačiau, kaip pabrėžia Darbo teisės skyriaus vedėja, prieš priimdami bet kokį sprendimą, darbdaviai privalo iš darbuotojo pareikalauti rašytinio paaiškinimo.
„Sprendžiant dėl atsakomybės taikymo, darbdavys turi įvertinti visas aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį, ankstesnį elgesį ir proporcingumą. Jeigu darbuotojas pateikia įrodymus, kad objektyviai negalėjo atvykti į darbą, VDI vertinimu, neatvykimas turi būti žymimas kaip pateisinamas ir negali būti taikomos neigiamos pasekmės“, – teigia I. Piličiauskaitė-Dulkė.
Svarbiausia – bendradarbiavimas ir sąžiningumas
VDI akcentuoja, kad šios situacijos yra neeilinės ir nepriklauso nei nuo darbuotojo, nei nuo darbdavio valios. Todėl abi šalys turėtų vadovautis sąžiningumo principu, bendradarbiauti ir ieškoti abiem pusėms priimtinų sprendimų.
VDI inf.
