Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp Sostinės regiono bei Vidurio ir Vakarų Lietuvos 2024 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 394,7 eurus ir nuo 2024 m. antrojo ketvirčio sumažėjo 18,9 eurais, praneša Valstybės duomenų agentūra.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Sostinės regione trečiąjį šių metų ketvirtį buvo 2455,6 eurai ir, palyginti su antruoju ketvirčiu, padidėjo 1,3 proc. Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione bruto darbo užmokestis buvo 2060,9 eurai ir per ketvirtį išaugo 2,5 proc.
Vidutinis mėnesinis atskaičius darbuotojo mokesčius darbo užmokestis (neto) Vilniaus regione sudarė 1500,4 eurus ir, palyginti su 2024 m. antruoju ketvirčiu, išaugo 1,2 proc. Tuo metu Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione jis sudarė 1282,5 eurus ir buvo 2,1 proc. didesnis nei praeitą ketvirtį.
Didžiausią bruto darbo užmokestį – 2528,9 eurus – gavo Vilniaus miesto savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai, jų algos 291 euru viršijo šalies vidurkį. Mažiausiai – 1 559,4 eurus – uždirbo Zarasų r. savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai, jų darbo užmokestis buvo 969,5 eurais mažesnis nei vilniečių.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje per ketvirtį išaugo visose apskrityse – nuo 1,3 proc. Vilniuje iki 3,6 proc. Panevėžyje bei Telšiuose.
Didžiausią – 2455,6 eurų – bruto darbo užmokestį gavo Vilniaus apskrities įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Mažiausiai – 1819 eurus – uždirbo Utenos apskrities darbuotojai. Kaip aiškina Valstybės duomenų agentūra, darbo užmokesčio pokyčiams įtakos turėjo sezoniniai svyravimai ir kitos priežastys.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2024 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, išaugo visose savivaldybėse nuo 0,9 proc. (Kupiškio r.) iki 6,1 proc. (Pagėgių).
Lyginant 2024 m. trečiąjį ketvirtį su 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis augo visose savivaldybėse nuo 5,8 proc. (Rietavo) iki 20,4 proc. (Pagėgių). Tokiems pokyčiams įtakos turėjo padidinta minimalioji mėnesinė alga, padidinti biudžetinių įstaigų darbuotojų minimalieji pareiginės algos koeficientai, pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka ir kitos priežastys.
Darbuotojų skaičius padidėjo keturiasdešimt trijose savivaldybėse
Sostinės regione vidutinis darbuotojų skaičius per ketvirtį sumažėjo 1 proc., Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione – 0,1 proc. Per metus vidutinis darbuotojų skaičius Sostinės regione – sumažėjo 0,2 proc., Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione – padidėjo 1,5 proc.
Per ketvirtį vidutinis darbuotojų skaičius padidėjo 26 savivaldybėse nuo 0,1 (Šilutės r. ir Klaipėdos r.) iki 17,3 proc. (Neringos), 31 savivaldybėje vidutinis darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 0,1 iki 2,5 proc., o Akmenės r., Alytaus r. ir Kelmės r. savivaldybėse – beveik nepakito.
Per metus vidutinis darbuotojų skaičius padidėjo 41 savivaldybėje nuo 0,1 (Kelmės r.) iki 7,3 proc. (Birštono), likusiose 17 savivaldybių vidutinis darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 0,1 (Biržų r.) iki 4,8 proc. (Elektrėnų), o Trakų r. ir Lazdijų r. savivaldybėse – beveik nepakito.
