Jau kurį laiką viešojoje erdvėje netyla kalbos apie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) planuojamą gydymo įstaigų pertvarką – ligoninių centralizaciją. Dėl to rajonų gyventojams tektų gydytis apskričių centruose, o rajonų ligoninėse esą liktų tik būtinosios pagalbos paslaugos.

Rajonuose – nuogąstavimai

Rajoninės ligoninės jau suskato pareikšti savo neigiamą nuomonę dėl rengiamos ligoninių pertvarkos, po kurios pagrindinis gydymas vyktų tik regionų centrų ligoninėse, o rajoninėse būtų teikiama vien pirminė būtinoji pagalba. Nuogąstaujama, kad sutelkus specializuotas gydymo paslaugas didelėse ligoninėse, rajonų gyventojams, o ypač – vyresnio amžiaus ar socialiai pažeidžiamiems žmonėms, jos taps sunkiai prieinamos. Ne kiekvienam bus paprasta, ištikus bėdai, nuvykti į didžiuosius miestus. Tokia pertvarka abejoja ir savivaldybės, kurioms, pagal dabartinius įstatymus, rajoninės ligoninės yra pavaldžios.

Seimo pirmininko pavaduotojos, Sveikatos reikalų komiteto narės Irenos Degutienės nuomone, reformos sveikatos apsaugos sistemos srityje – neišvengiamos.

Apie tokius SAM planus patvirtino girdėjęs ir Kėdainių ligoninės direktorius Stasys Skauminas. „Bet pirmiausia, kad galėtų vykdyti pertvarkas, Sveikatos apsaugos ministerija turi tapti visų rajoninių ligoninių dalininke. Šiuo metu ligoninės yra pavaldžios savivaldybėms, kurios yra ligoninių steigėjos. Tik įgijusi svaresnį balsą nei savivaldybių tarybos, ministerija galės vykdyti pertvarkas. Jei taip atsitiktų, tada niekas negarantuos, kad ir Kėdainių ligoninė nepaklius po tuo centralizacijos kardu“, – sakė S. Skauminas.

Savivaldybės netektų įtakos?

Tačiau ligoninės vadovas pabrėžė, kad pirmiausia reikia pakeisti Sveikatos priežiūros įstatymą, taip sudarant sąlygas ministerijai tapti rajoninių ligoninių steigėja ir dalyvauti jų valdyme. „Seimo pavasario sesijoje bus svarstomi įstatymo pakeitimai. Jeigu jie bus priimti, ir jei ministerija taps dalininke bei įgis svaresnį balsą nei savivaldybių tarybos – tokia eiga rajoninėms ligoninėmis nebus paranki. Kas žino, ką gali nuspręsti?“ – svarstė Kėdainių ligoninės direktorius.

Pasak jo, jei ne šie planai, būtų galima pasidžiaugti, kad ligoninės reikalai – geri. „Visi mūsų skyriai dirba rentabiliai, ligoninė pelningai baigė metus, skyriai nėra tušti, juose per metus gydoma tiek pacientų, kiek reikia pagal dabartinius rodiklius“, – teigė S. Skauminas.

„Siekiant aktyvios centro ir periferijos bendradarbiavimo sistemos, būtina gerinti greitosios pagalbos infrastruktūrą, kuri leistų greitai pergabenti sunkiai sergančius žmones į centrines gydymo įstaigas, kur jiems būtų suteikta ilgalaikė stacionarinė pagalba.“

Seimo narė Irena Degutienė

Pasak jo, SAM centralizacijos planams nepritaria ir Savivaldybių asociacija, kuri prašo tokią pertvarką pagrįsti. Rajoninių ligoninių vadovai SAM planuose įžvelgia norą stiprinti centrus, pacientų ir lėšų srautą nukreipti į regionines ir respublikines ligonines, taip pat įžvelgia grėsmę, kad palikus veikti keletą stiprių ligoninių, mažesniosios sunyks ir bus priverstos užsidaryti.

Reformos – neišvengiamos

SAM ne kartą patvirtino planuojanti, kad šiemet bus parengtas gydymo įstaigų tinklo optimizavimo planas, kurio pagrindinis rengėjas – Valstybinė ligonių kasa. Šiuo metu vyksta susitikimai su ligoninių, savivaldybių atstovais, ieškant geriausio sprendimo.

Kėdainių ligoninės direktorius Stasys Skauminas teigia, kad rajoninėms ligoninėms centralizacija nebūtų palanki.

Seimo pirmininko pavaduotojos, sveikatos reikalų komiteto narės Irenos Degutienės nuomone, reformos sveikatos apsaugos sistemos srityje – neišvengiamos, tačiau šiuo metu paskleistos žinios apie gydymo įstaigų pertvarką yra pernelyg ankstyvos.

„Svarbu pasakyti, kad dabar sklandančios kalbos dėl Sveikatos apsaugos sistemos centralizacijos ir išlieka tik kalbomis. Seimo pavasario sesijai Sveikatos apsaugos ministerijos teikiamų teisės aktų projektų sąraše yra daug sveikatos apsaugos sistemos finansavimą arba visuomeninius santykius reglamentuojančių ar keičiančių įstatymų projektų, tačiau jie yra sunkiai suderinami su viešojoje erdvėje pasklidusiomis kalbomis apie gydymo įstaigų pertvarką“, – teigė parlamentarė.

Būtinas bendradarbiavimas tarp centrų ir rajonų

Sveikatos reikalų komiteto narės nuomone, centralizacija yra neišvengiama ir būtina. Siektina mažinti gydymo įstaigų skaičių regionuose, kuriose neturėtų būti teikiama ilgą laiką trunkanti stacionarinė ir planinė pagalba. Rajono ligoninės turėtų specializuotis greitosios pagalbos paslaugų teikime, tuo pačiu atsisakant kitų paslaugų, pavyzdžiui akušerijos, kurias būtų galima teikti ir regioninėse gydymo įstaigose.

„Pirmiausia, kad galėtų vykdyti pertvarkas, Sveikatos apsaugos ministerija turi tapti visų rajoninių ligoninių dalininke. Šiuo metu ligoninės yra pavaldžios savivaldybėms, kurios yra ligoninių steigėjos. Tik įgijusi svaresnį balsą nei savivaldybių tarybos, ministerija galės vykdyti pertvarkas.“

Kėdainių ligoninės direktorius Stasys Skauminas

„Tačiau siekiant aktyvios centro ir periferijos bendradarbiavimo sistemos, būtina gerinti greitosios pagalbos infrastruktūrą, kuri leistų greitai pergabenti sunkiai sergančius žmones į centrines gydymo įstaigas, kur jiems būtų suteikta ilgalaikė stacionarinė pagalba. Žinoma, tokioms reformoms reikalingas milžiniškas finansavimas, būtina kelti medikų atlyginimus, siekiant juos pritraukti dirbti į periferijoje esančias gydymo įstaigas“, – mano I. Degutienė.

Parlamentarė pripažįsta, kad pasipriešinimas galimoms sveikatos sistemos reformoms – normalus reiškinys.

„Siekiant sukurti efektyvesnę ir visiems teisingesnę sveikatos apsaugos sistemą, yra privalu regionuose atsisakyti tų paslaugų, kurios retai teikiamos ir neturi paklausos. Uždarius ligoninėse esančius nereikalingus skyrius, teks atleisti vietinius medicinos darbuotojus, o tai, be jokios abejonės, verčia juos sunerimti. Todėl būtinas Sveikatos apsaugos ministerijos įsipareigojimas padėti žmonėms pakeisti kvalifikaciją ir susirasti darbą jau reformuotoje sveikatos apsaugos sistemoje“, – teigia Seimo pirmininko pavaduotoja.

Panašios naujienos