Kėdainiečiai vėl turi ką veikti. Po gero pusmečio kėdainietiškas kelionių organizatorius „Dillbusas“ vėl kviečia keliauti, pramogauti. Kaip sako viena iš įmonės savininkų Dalia Bilinskienė, šeimos verslas karantino draudimus išgyveno ir net pasiruošė ateities iššūkiams.
Diplomuoti inžinieriai ir Viešojo administravimo magistrai vyras ir žmona prieš dešimtį metų savo pomėgį pavertė verslu. Aistra keliauti nuo vaikystės dar su tėvų šeima lydi visą gyvenimą ir jau tapo pragyvenimo šaltiniu.
- Abu turėjome gerus darbus valstybinėse įmonėse, aš – „Sodroje“, vyras Irmantas – elektros tinkluose, o mūsų hobis buvo kelionės, – pasakoja Dalia, sakydama, jog gyvenime viskas vyksta dėsningai.
Atsirado laiko, gimė mintis
- Kaip gimė mintis pradėti verslą?
– Pirmiausiai sau keliauti su šeima nusipirkome prikabinamą prie automobilio namelį ant ratų. Tada sužinojome, jog tam reikia turėti aukštesnės kategorijos vairuotojo pažymėjimą. Vyrui pradėjus lankyti kursus, jam pasiūlė išsilaikyti ir D (autobuso) vairuotojo kategoriją. Nors tuo metu jam ji visai nebuvo reikalinga, tačiau įgijo ir netrukus mums tai pravertė.
Irmantas ir Dalia - visada kartu. Jis - vairuoja, ji - organizuoja.
Kad kada nors vairuos autobusą, vyras minčių tada neturėjo. Tuo metu dirbo elektros tinkluose dispečerinės viršininku. Po įmonės reorganizacijos,pasikeitus pareigoms, Irmantui atsirado daugiau laisvo laiko ir jis, kaip žmogus labai mėgstantis techniką, internete pradėjo domėtis autobusais.
O man tos kelionės nuo vaikystės į kraują įaugę. Neįsivaizdavau atostogų, kad niekur nevažiuotume su tėvais. Automobiliu esame apvažiavę visur, kur tais laikais galima buvo, ir Krymas, ir Karpatai…
Po to kažkas vyrui patarė įsigyti autobusą ir bandyti. Tėvai pardavė mišką ir davė mums pinigų – kokiam nors didesniam pirkiniui. O mes nusipirkom autobusą.
- Kaip tėvai sureagavo į tokį jūsų pirkinį? Ar tai buvo investicija į jūsų verslą?
- Nieko tuo metu nesakė. Tik vėliau prasitarė, kad dantis sukandę iškentė nepasakę: „Baikit, ką jūs čia darot!”
Pirmos kelionės – su kolegomis
- Kokia buvo pirma jūsų suorganizuota ekskursija su pirmuoju autobusu?
- Dirbau tuo metu „Sodroje“ ir su bendraminčiais kolegomis dar iki autobuso įsigijimo mėgom keliauti, buvome įkūrę Kėdainių Sodros klubą. Tai pirma kelionė mūsų autobusu ir buvo su kolegomis į Kuršių Neriją. Pradžioje pagrindiniai mūsų keliautojai buvo bendradarbiai. Po to pradėjo jungtis kiti kėdainiečiai, informacija keliavo iš lūpų į lūpas.
- Pradėjote vežti keliautojus vienu autobusu, greitai pradėjote plėsti verslą?
- Pakankamai greitai pamatėme kėdainiečių poreikį keliauti. Po dviejų metų Ispanijoje jau pirkome antrą – didesnį – dviejų aukštų autobusą. Dabar savo parke turime penkis skirtingo dydžio autobusus.
Versle visa šeima
- Pomėgis tapo šeimos verslu?
- Visa šeima įsitraukė į tai – kas padėjo remontuoti, kas organizuoti, dukra, kalbanti ispaniškai, angliškai, labai padėjo įsigyjant antrąjį autobusą, sukūrė logotipą, brolis – internetinę svetainę, ir sūnus pradėjo vairuoti autobusą.
- Ir jūsų įmonės pavadinimas – šeimyninis?
- Susideda iš pirmųjų vardų raidžių – DILL – Dalia, Irmantas, Lina, Laurynas. Ir plius „busas“ – t. y. autobusas. Gavosi „Dillbusas“.
1 000 km spinduliu
- Kaip gimsta maršrutai, kuriais siūlote kėdainiečiams važiuoti?
- Iš savo patirties, bet daugiausiai – iš žmonių norų. Girdžiu, ką mūsų keliautojai kalba, kur norėtų nuvažiuoti, ką pamatyti. Tada renku informaciją ir gimsta maršrutas. Pradžioje organizuodavau keliones į ten, kur pati dar nebuvau buvusi ir norėdavau pamatyti. Dabar jau jos kartojasi, tačiau toje pačioje Lietuvoje dar yra daug vietų, kur nebūta, ir daug ko įdomaus galima pamatyti.
- Kur nuvedė per dešimt metų „Dillbuso“ kelionės?
- Labai toli autobusais nevežame. Važiuojame maždaug iki 1 000 km nuo Kėdainių spinduliu. Prieš pandemiją vežėme iki Stokholmo (Švedija), Helsinkio (Suomija), Varšuvos, Krokuvos, Zakopanės Lenkijoje, Prahos (Čekija), Lvovo (Ukraina), Minsko (Baltarusija), Slovakijos, daug vežėme į Latviją, Estiją. Tai – 2, 3 dienų kelionės, ilgiausia – 4-ių. Per dešimtmetį – daugiau kaip 30 skirtingų maršrutų.
Geriausi keliautojai – kėdainiečiai
- Kokie jūsų keliautojai?
- Daugiausiai su mumis važiuoja kėdainiečiai. Jie – patys geriausi keliautojai. Daug nuolatinių mūsų klientų. Vežame ir poilsiauti, papramogauti vienai, dviem dienom į Lietuvos kurortus. Yra daug norinčių, kurie galbūt nenori vienai dienai važiuoti savo automobiliu, ne visi juos ir turi. Su mumis – patogu. Nuvežame ir parvežame vos ne iki durų. Jei yra vietų, gali ir paskutinę minutę sugalvojęs į kelionę su mumis išvykti.
- Būna, kad vienu maršrutu pajuda net ne vienas jūsų autobusas. Kas sunkiausia kelionėje jums, vežant tokį būrį žmonių?
- Kai viską suplanuoji, kaip ir nėra sunkumų. Žinoma, jei nenutinka, kas netikėto – autobuso gedimas. Yra buvę, kai apie 100 žmonių vežėme į delfinariumą ir vienas autobusas kelyje sugedo. Reikėjo ekspromtu išspręsti problemą. Per laiką atsiranda ryšių, žinai, kur kreiptis, svarbu nepasimesti. Į daugumą kelionių važiuoju pati.
Sustabdė karantinas
- Ar nepavargote per dešimt metų diena iš dienos ant ratų?
- Nuovargis truputį jaučiasi. Užtat ir džiaugiamės, kai karantinas būna (juokauja).
- Kiek laiko dėl karantino buvote priversti nedirbti?
- Pirmą karantiną išlaukėme du mėnesius – nuo praėjusių metų kovo vidurio iki gegužės vidurio. Po jo atsargiai, klausydamiesi rekomendacijų, vežėme į parkus, botanikos sodus. Antras karantinas mus uždarė nuo lapkričio ir vėl pradėjome judėti gegužės vidury.
- Kaip jūsų verslui atsiliepė karantino draudimai?
- Labai sudėtinga buvo su koncertais, spektakliais, į kuriuos mes taip pat veždavome. Kai kuriuos perkėlė, kitus – atšaukė. Vieni grąžino pinigus, kiti – negrąžino. Finansiškai kažkiek atsiliepė mūsų verslui, bet tikrai ne taip skaudžiai, kaip matau per televiziją kalbant kelionių organizatorius. Buvo sustabdyta mūsų veikla. Žmonėms, kurie buvo už keliones iš anksto sumokėję pinigus, visiems, kurie kreipėsi grąžinome arba užskaitėme ateities kelionėms. Didelės problemos dėl to nematau.
Nesėdėjo be darbo
- Vis tik karantino metu nesėdėjote rankų sudėjusi?
- Pirmą karantiną, aišku, buvo šokas, nes buvo labai netikėta. Antram kartui jau buvome pasiruošę psichologiškai – žinojome, kad vis tiek kažkada galėsime tęsti veiklą. Neslėpsiu, žiemą jau buvo pradėję kirbėti mintys, gal grįžti į valdišką darbą, kiek galima sėdėti. Bet užsiėmiau mokslais nuotoliniu būdu, daug išklausiau paskaitų, o svarbiausia – baigiau gido kursus. Kelionių vadovo kursus anksčiau buvau baigusi. Man tai buvo labai įdomu, labai džiaugiuosi. O tai, kad nuotoliniu būdu – tik privalumas: sėdi namuose ir mokaisi, laiko susitaupo, įrašai paskaitų lieka.
Jaučiuosi skolinga kėdainiečiams savo įskaitinę gido kursų ekskursiją „Ką šnabžda Nevėžis“. Šiuo metu esu labai užimta, bet būtinai į ją pakviesiu. Važiuosime Nevėžio pakrantėmis.
Dalia - su anūku ir kelionių planais.
Iš Lietuvos – su žaliuoju pasu
- Prieš mėnesį „Dillbusas“ vėl pajudėjo. Kur link dabar?
- Pirma išvyka buvo į Kybartus, Lietuvos pasienį apžiūrėjome, Panemunės pily nakvojome, Bulvės muziejų apžiūrėjome, Kudirkos Naumiestį, visas Panemunės pilis, piliakalnius. Įdomi buvo kelionė, visiems labai patiko. Rudenį aš ją pakartosiu. Į Palangą, Nidą vežame vienai dienai ir keletui dienų su nakvyne, į kitus kurortus, Žemaitiją. Kolektyvai jau prašo parinkti keliones. Žmonės išsiilgę kelionių, keliaudami pailsi, pasigroži vaizdais, pabendrauja.
- Gal žinote, kada jau pajudėsite už Lietuvos ribų?
- Sako, kad jau liepą galėsime. Tikslių sąlygų dar nežinome. Manau, kad ES žaliąjį pasą keliaujantiems reikės turėti. Į Ventspilį Latvijoje kasmet vežame, be jo keliauti iš Lietuvos kol kas greičiausiai nebus galima. Mes esame pasiskiepiję, ES skaitmeninius žaliuosius pasus turime, galime vežti. Kol neapibrėžta situacija, kol kas planuoti maršrutų ne Lietuvoje nelabai drįstame.
Kai negali vežti keliautojų
- Kėdainiuose jums kaip ir nėra konkurencijos?
- Aš taip nesakyčiau. Kėdainiuose yra labai stiprių vežėjų. Žiūrim vieni į kitus ir „tempiamės“. Kėdainių vežėjų autobusų parkas nuolat atsinaujina. Keliones, išvykas organizuojame mes vieninteliai.
- Jūsų kieme – ir vilkikas. Plečiatės ar keičiate profilį?
- Plėtros neplanuojame. Savo pajėgomis jau daugiau neaprėptume. Karantinas turėjo įtakos, kad susidomėjome krovinių pervežimu ir įsigijome vilkiką. Kai negalime vežti žmonių, vežame krovinius. Ir jau turėjome užsakymų.
Bet prioritetas išlieka kelionės. Turime kelionių organizatoriaus licenciją, visus leidimus, draudimus, mūsų keliautojai nelaimės atveju yra apdrausti. Ši veikla mums yra pagrindinė.
Daryk tai, ką moki
- Sako, kad, kai hobis virsta, darbu prasideda amžinos atostogos?
- Kažkada, kai dar minčių apie dabartinę savo veiklą net neturėjau, paklausiau Verslo ir turizmo informacijos centro direktorės, kokį verslą galima būtų sukurti, ji atsakė: „Daryk tai, ką moki.“ Ir pradėjau galvoti, ką aš moku. Tada nesugalvojau nieko. O vėliau paviršiun išplaukė tas kelionių organizavimas ir nesigailime žengę šį žingsnį. Labai smagu su kėdainiečiais keliauti, labai puikūs mūsų klientai.
