Dainomis užkariauja širdis

Du kartus per savaitę vakarais Sirutiškio gatvelėmis jaučiamas didesnis judėjimas – iš savų namų bendruomenės centro link skuba folkloro ansamblio „Radasta“ nariai.

„Radastos“ vadovei Violetai Kažukauskienei Urbonavičienei neretai pataria didelis muzikos mylėtojas Henrikas Docius.

Ansamblyje dainuoja šešiolika narių. Tai draugiškas ir darnus kolektyvas, neretai save pavadinantis vieninga šeima.

Kartu ir džiaugsme, ir varge
„Mes kartu ir džiaugsme, ir varge. Jei kam nutinka kokia nelaimė, visi stengiamės padėti ar palaikyti. Tačiau kartu džiaugiamės gražiausiomis kiekvieno nario gyvenimo akimirkomis“, – sakė nuo pirmų kolektyvo dienų jau penkiolika metų „Radastai“ vadovaujanti sirutiškietė nepailstanti dainos mylėtoja Violeta Kažukauskienė Urbonavičienė.
Kolektyvo vadovė neišskiria nė vieno dainininko, visi jie vienodai brangūs ir mieli: „Labai džiaugiuosi, kad mane likimas suvedė su šiais mielais dainingais žmonėmis. Visi radastiečiai labai pareigingi, noriai lanko repeticijas, kantriai mokosi naujų dainų, o vėliau su dideliu entuziazmu visi važiuojame į koncertus.“

Didžioji dalis – senbuviai
Didžiuodamasi vadovė vardija ansambliečius, kurie „Radastos“ gretose nuo pirmųjų dienų: tai Nina Milienė, Alma Bružienė, Violeta Dociuvienė, Dovilė Griškevičienė, Regina Maliaukienė, Danutė Vasiljeva, Viktorija Šelekienė, Raimondas Januškonis ir Henrikas Docius. Vėliau kolektyvą papildė Ona Rakevičienė, Laimutė Krasauskaitė, Ingrida Pavolienė, Nijolė Stasiūnienė. Nijolė Butkevičienė prisijungė iš Surviliškio, o Edvardas Lukoševičius ir Jonas Petrulėnas atvažiuoja iš Kėdainių.

„Dainavimas – didelė laimė“, – įsitikinę su dainomis draugaujantys sirutiškiečiai.

Dainos suvienijo
Violeta Kažukauskienė Urbonavičienė džiaugiasi, kad visi „Radastos“ nariai nori dalyvauti ansamblio gyvenime, jie kartu ne tik dainuoja, bet ir organizuoja vakarones, švenčia visų kolektyvo narių gimtadienius. „Dainos mus suvienijo, vienas kitam tapome labai brangūs. Labai susigyvenome. Susirinkę į repeticiją ne tik dainuojame, bet ir pasidalijame savo rūpesčiais ir džiaugsmais, pasikalba apie savo šeimas, vaikus, anūkus. Ansamblietė Aldutė, jau atgulusi amžino atilsio, sakydavo: „Aš laukiu tų repeticijų, nuprausiu dienos dulkes nuo veido, apsirengiu gražesnį rūbą ir skubu į repeticiją.“ Panašiai elgiamės visi – mums draugystė su daina – atgaiva širdžiai ir tikras gyvenimo džiaugsmas“, – sakė sirutiškiečių dainininkų vadovė.
„Radastos“ repertuare daugybė dainų. Sirutiškiečiai darniai dainuoja ir liaudies, ir savojo krašto dainas. Turi paruošę patriotinių bei tremtinių dainomis paremtą programą, o retkarčiais užtraukia ir romansų.

Kolektyvo senbuviai į repeticijas eina su dideliu malonumu.

Šventės be radastiečių – ne šventės
Užmezgę gražią draugystę su savo krašte gana populiariu giesmių žinovu Kęstučiu Volkumi radastiečiai pramoko giedoti. Tad dabar jau kelinti metai gegužės mėnesio vakarais renkasi giedoti gegužinių giesmių, o kuriam kaimynui iškeliavus Anapilin jį palydi tradicinėmis giesmėmis.
Ansamblis kasmet dalyvauja seniūnijų baigiamuosiuose koncertuose, rajono dainų šventėse, per Sekmines dainuoja Paberžėje, ant Bakainių piliakalnio, ne kartą dainavo Kėdainių krašto muziejaus Kryžių salėje, šiemet per Sekmines koncertavo Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčioje. Nesvetimos jiems išvykos pas bičiulius rajone ar už jo ribų. Ansambliečiai turi paruošę programų įvairiomis progomis. Kokia šventė bevyktų, ar senjorų vakaronė, ar Advento popietė, ar Užgavėnės, be radastiečių neapsieinama. Dabar ansambliečiai ruošia programą tema „Moterų dalia – vargelis ir laimužė šalia“.

Draugystė su „Kalnaberžiais“
Kadangi Violeta iki 2008-tų metų vadovavo ir folkloro ansambliui „Kalnaberžiai“, tai abu kolektyvai gražiai draugauja – pernai kartu šventė savo gimtadienius: „Radasta“ – 15-os metų veiklos sukaktį, o „Kalnaberžiai“ 55-rių metų. Prieš porą metų abu ansambliai prieš Adventą susitiko Kalnaberžėje netradicinėse dainų varžytuvėse, kuriose netrūko ne tik dainų, bet ir linksmų istorijų bei nuotaikingų nominacijų.
„Dainuojame ir dainuosime dar daugelį metų. Daina mus lydi visą gyvenimą. Džiaugiamės, kad turime kur susirinkti, pabūti drauge ir su kitais pasidalinti savo didžiausia laime – gebėjimu dainuoti“, – viena per kitą sakė „Radastos“ senbuvės.