Charizmatiškasis gimnazistas Tadas: „Mėgs

Tadas Paškevičius – jaunas, aktyvus ir veiklus vaikinas, gimnazistas, Šviesiosios gimnazijos vienuoliktokas. Taip pat ir labai kūrybiškas bei charizmatiškas jaunuolis: „Geriausiai jaučiuosi būdamas scenoje, jei renginio metu įvykiai nukrypsta nuo plano, tai manęs nė kiek netrikdo – mėgstu iššūkius“, – nusišypso jis.

Atminčiai – asmenukė su Šviesiojoje gimnazijoje viešėjusiu lenktynininku B. Vanagu.

Interviu su Tadu vyko ne vienoje vietoje, o bevaikščiojant po Kėdainių senamiestį. „Mėgstu vaikščioti“, – prisipažino jis. Tad kviečiame pokalbiui su vaikinu apie sceną, ekscentriškąjį futbolo trenerį José Mourinho bei drąsą priimti gyvenimo teikiamas galimybes.

Kada ir kaip pradėjai aktyviai dalyvauti mokyklos gyvenime – vesti renginius, pavyzdžiui susitikimą su lenktynininku Benediktu Vanagu, kartu su kitais gimnazistais vykti į įvairiausias išvykas po Europos šalis?

Na, išvykos patinka visiems – nesvarbu, ar esi aktyvus, ar ne. Iš tiesų, man visada patikdavo būti ant scenos – nuo pat vaikystės to nedariau, bet dabar, ypač tada, kai atėjau į gimnaziją, dažnai būnu renginių vedėju. Man nebaisu būti ant scenos – džiaugiuosi, kad manimi pasitiki ir įvairius renginius leidžia vesti. Žinoma, ant scenos gauni daug adrenalino, bet man patinka visas tas dėmesys.

Kaip suprantu, scenos baimės, kai kuriuos net sukaustančios, Tu neturi? Ar kartais tenka per save perlipti?

Renginys renginiui nelygu. Pavyzdžiui, dėl susitikimo su B. Vanagu tikrai nebuvo ko jaudintis, mat kartu su kolege Gintare Meilūnaite pastovėjom, kiek pašnekėjom. Juk tikroji renginio žvaigždė buvo B. Vanagas! Mūsų užduotis buvo visko tiesiog nesugadinti (šypteli). Tačiau vesdamas šimtadienio renginį jaučiau žymiai didesnę atsakomybę, mat buvau vienas iš pagrindinių vedėjų.

Ar buvo taip, kad renginyje kažkas atsitinka ne pagal planą, tad tenka čia ir dabar improvizuoti, suktis iš padėties?

Be abejo, tenka. Štai ir per tą patį susitikimą su B. Vanagu: buvom pasiruošę klausimų, bet žinojau, kad nebus taip, kad imsiu ir skaitysiu juos visus iš eilės. Mat reikės klausinėti to, kas išplauks iš buvusio klausimo ir atsakymo. Svarbu, kad vyktų normali diskusija. Tačiau pavyko suimprovizuoti visai neblogai: B. Vanagas pasakojo, kaip verčiantis automobiliu, jo ranka išlindo per langą. Jis sako: „Tada aš paėmiau abiem rankom ir traukiu tą ranką“. O aš ir sakau: „Aha, tai su trečia ranka traukėte?“ (Juokiasi)

Kuo dar užsiimi be renginių vedimo? Kokiomis dar veiklomis?

Gimnazijoje jokiose veiklose daugiau ir nedalyvauju. Na, tik šiuo metu dalyvauju teisinių žinių konkurse „Temidė“. Šiame konkurse dalyvaujame jau trečią kartą, pernai metais likome ketvirti, tad šiais metais norime laimėti. Važiuosime į Kauną – ten vyks Kauno apskrities atrankinis turas, bus sunku… Taip pat beveik metus laiko Kultūros centre lankau teatrą – man patinka vaidinti.

Pasiklausius Tavęs, akivaizdu, kad esi scenos žmogus – scenoje save įsivaizduoji ir po penkerių, dešimties metų?

Būtent taip save ir įsivaizduoju – kaip ten bus iš tiesų, sunku pasakyti. Iš tiesų tikiuosi, kad būsiu laimingas, ir jei scena padės man tokiu tapti, tikiuosi – būsiu scenoje.

Minėjai, kad dalyvauji teisinių žinių konkurse, tačiau teisė sausokas dalykas, šioje srityje vietos interpretacijoms, saviraiškai ne tiek ir daug?

Šiame konkurse su komanda turime paruošti prisistatymą ir atsisveikinimą, tad mes šokame, dainuojame, man teko Krikštatėvį vaidinti. Man labai smagu, mat tik trečdalį viso konkurso sudaro klausimai. Be to, komandos nariai išsidalina po sritį, kiekvienas išmoksta ir po to atsakinėjame.

O ar nenukenčia mokslai? Ar pavyksta skirti laiko ir mokslams? Juolab, kad kitais metais laukia abitūros egzaminai?

Na, mokytis gimnazijoje nėra taip ir sunku. Praėjęs pusmetis man buvo rekordiškai geras – labai mažai mokiausi, tačiau baigiau devynetais ir dešimtukais. Net iš lietuvių kalbos pusmetyje turėjau devynis, nors iki tol niekada nebuvau tokio aukšto pažymio turėjęs. O kaip bus per egzaminus – Dievas težino.

Ar turi kokią nors asmenybę – lietuvį ar užsienietį, kuriuo žaviesi, kuris Tau yra tarsi pavyzdys?

Galvojau sulaukti šio klausimo (šypsosi). Esu futbolo fanas, man patinka „Chelsea“ komanda, todėl jos buvęs treneris José Mourinho man buvo idealas. Man atrodo, tai žmogus, kuris viešumoje šneka visiškas nesąmones, bet savo darbą daro labai gerai. Tiesa, šį sezoną jam nelabai pasisekė, bet vis tiek išlieka ikona man. Būna kartais, kad jis pasišaipo iš teisėjų, būna, kad kai jo komanda įmuša įvartį, jis sėdi ramiu veidu, o kitą kartą bėga ir švenčia kartu su žaidėjais. Po vienų rungtynių daug kas diskutavo, kad teisėjas be reikalo skyrė 11 metrų baudinį. Tačiau J. Mourinho vos tik pasibaigus mačui jau jį gyrė, neva kaip puikiai dirbantį teisėją. Man rodos, vėliau treneriui buvo paskirta baudą už sarkazmą. Man J. Mourinho charizma ir patinka.

Kaip manai, su ja gimstama, ar charizmą galima išsiugdyti? Ar Tu jautiesi turintis charizmos?

Na taip, jaučiuosi (šypsosi). Manau, charizma – tai nebijoti daryti to, kas šauna į galvą. Ypač tai svarbu scenoje. Pavyzdžiui, šiais laikais yra labai daug žmonių, kurie gražiai dainuoja, tačiau tik gražiai ir tedainuoja. O pasauliui įdomūs tokie žmonės, kurie parodo savo charizmą ant scenos – na, pavyzdžiui, Lady Gaga (garsi pop dainininkė iš JAV – red. past.). Jos pasirodymai labai įspūdingi, galbūt todėl ji yra viena daugiausiai uždirbančių ir žinomiausių atlikėjų. Manau, kad turi būti įdomus žmonėms, neužtenka parodyti, kad man Dievas davė tą ir aš visą gyvenimą iš to gyvensiu. Reikia parodyti, kad Dievas davė tą ir reikia stengtis iš to išpešti kuo daugiau. Kas daugiausiai išpeša, tam labiausiai ir pasiseka.

Ar turi gyvenimo tikslą?

Mano tikslas – būti laimingam. O kaip tą pasiekti? Na, čia jau sunkus darbas. Kažkokiomis tiesomis nesivadovauju, tačiau stengiuosi man pateiktą pasiūlymą priimti, jei jis logiškas ir gali būti sėkmingas. Stengiuosi nebijoti priimti sprendimų. Esu atviras gyvenimui.