Istorinėje Kėdainių rotušėje penktadienį, pirmąją miesto šventės dieną, įteikta antroji Nobelio premijos laurea­to, Kėdainių krašto garbės piliečio Česlovo Milošo premija, siekianti 1000 eurų. Ji atiteko istorikei Vaidai Kamuntavičienei bei menotyrininkei Laimai Šinkūnaitei už mokslo monografiją „Apytalaukio parapija. Mikrobendruomenės istorija“. 

Kėdainių rajono meras S. Grinkevičius džiaugėsi, kad yra nemažai iškilių žmonių, prisidedančių prie mūsų krašto gero įvaizdžio puoselėjimo. Nuotraukoje – komisija, rinkusi Č. Milošo premijos laureatus, bei pretendentai: A. Kaminskas (dešinėje) bei V. Kamuntavičienė (trečia iš dešinės) bei L. Šinkūnaitė.

Kėdainių rajono meras S. Grinkevičius džiaugėsi, kad yra nemažai iškilių žmonių, prisidedančių prie mūsų krašto gero įvaizdžio puoselėjimo. Nuotraukoje – komisija, rinkusi Č. Milošo premijos laureatus, bei pretendentai: A. Kaminskas (dešinėje) bei V. Kamuntavičienė (trečia iš dešinės) bei L. Šinkūnaitė.

Knygoje apžvelgiamos ne tik Apytalaukio, bet ir Lančiūnavos bei Šventybrasčio bažnyčios, šių vietų istorinė, visuomeninė raida. Pristatomas ir gausus bei unikalus dailės paveldas. Monografijai medžiagą moterys rinko net šešerius metus, ji išleista ir pristatyta 2012 metais.
„Gauti šį įvertinimą Č. Milošo gimtinėje yra dviguba garbė“, – sakė į Kėdainius atvykusios laureatės.

Įteikta antrą kartą
Į Kėdainių rotušę pagerbti laureačių susirinko Seimo nariai, rajono savivaldybės atstovai, Tarybos nariai, krašto visuomenės ir kultūros veikėjai. Rajono meras Saulius Grinkevičius dėkojo knygos autorėms už puikų mokslinį darbą bei kartu išreiškė viltį, kad nors šiuo metu Č. Milošo premija įteikiama tik antrąjį kartą, ateityje ji taps prestižine ir įteikta ne vienam garbiam asmeniui.
„Tikiuosi, kad ši graži premijos įteikimo tradicija tęsis ir toliau bei visų mūsų pastangomis užaugs iki solidžios premijos. Labai džiaugiuosi, kad yra nemažai iškilių žmonių, kurie prisideda prie Kėdainių krašto klestėjimo, gero jo įvaizdžio puoselėjimo“, – sakė Kėdainių rajono savivaldybės meras S. Grinkevičius.

„Dėkoju kėdainiečiams už įvertinimą“
Viena knygos autorių V. Kamuntavičienė gana tampriai susijusi su Kėdainių kraštu – ji yra mūsų kraštietė, lankė Juozo Paukštelio mokyklą.
„Č. Milošas, kaip asmuo, man labai daug reiškia ir todėl tapti jo vardo premijos laureate yra nuostabus dalykas. Gražus sutapimas, bet ši knyga ir gimė, kuomet aš dirbau Česlovo Milošo centre. Šios įstaigos tikslas – tyrinėti šio autoriaus kūrybą, taip pat jo gimtinę. O Apytalaukio parapija ir yra gimtoji Č. Milošo parapija“, – šypsojosi V. Kamuntavičienė. Ji teigė, kad gautasis įvertinimas skatina ir toliau dirbti, o atlikti tyrimai turi ne tik mokslinę prasmę.
„Mes tyrinėjome mažą, paprastą kaimo bendruomenę ir jos istoriją. Galbūt ši tema ir nėra aktuali plačiai visuomenės daliai, tačiau tai – paprastų šio krašto žmonių istorija. Todėl labai džiaugiamės, kad pavyko ne tik parengti mokslinį darbą, bet išleisti ir knygą. Nuoširdžiai dėkoju kėdainiečiams už gautą įvertinimą – tai didelis žingsnis į priekį mums visiems“, – sakė V. Kamuntavičienė. Taip pat ji pridūrė besitikinti, kad Apytalaukio bažnyčia sulauks deramo restauratorių dėmesio. Mat ši seniausia mūrinė bažnyčia mūsų krašte yra gana prastos būklės…

Šiųmetės, antrosios, Nobelio premijos laureato, Kėdainių krašto garbės piliečio Česlovo Milošo premijos laureatėmis tapo istorikė V. Kamuntavičienė bei menotyrininkė L. Šinkūnaitė: „Esame labai maloniai nustebintos šiuo įvertinimu. Ačiū kėdainiečiams!“

Šiųmetės, antrosios, Nobelio premijos laureato, Kėdainių krašto garbės piliečio Česlovo Milošo premijos laureatėmis tapo istorikė V. Kamuntavičienė bei menotyrininkė L. Šinkūnaitė: „Esame labai maloniai nustebintos šiuo įvertinimu. Ačiū kėdainiečiams!“

Saulėtą dieną – netikėtas atradimas
Pasak menotyrininkės L. Šinkūnaitės, tyrinėjant Apytalaukio, Šventybrasčio, Lančiūnavos bažnyčias atradimų buvo padaryta išties nemažai.
„Mūsų su Vaida buvo gražus tandemas, džiaugiuosi, kad pavyko sužinoti išties nemažai naujo.
Vienas iš tokių atradimų buvo už dabartinio bažnyčios retabulo (skulptūrinės arba tapytos viršutinės (virš mensos) altoriaus dalies), kuris beveik aklinai dengė presbiterijos erdvinę kreivinę perdangą. Atstumas tarp retabulo ir sienos buvo gal 50 cm, tad ką nors įžvelgti tamsoje buvo neįmanoma. Tačiau kartą pasitaikė itin saulėta diena, tad užlindus už retabulo sienoje pastebėjome pėdutes, vėliau veiduką. Tądien pavyko užfiksuoti senąją XVII a. tapybą. Mūsų džiaugsmui nebuvo ribų!“ – apie vieną didžiausių atradimų Apytalaukio bažnyčioje pasakojo L. Šinkūnaitė.
Dar vienas menotyrininkę maloniai nustebinęs atradimas – Apytalaukio zakristijos spinta, kuri stovi iki mūsų dienų. Ji neaukšta, skirta liturginiams drabužiams laikyti, tačiau ant jos atkaltės viršaus matyti išdrožta medinė angeliuko galvutė.
„Tokią pačią, tik kiek didesnę man teko matyti Pažaislio bažnyčios zakristijoje. Vadinasi, ir Apytalaukyje būta aukščiausios meninės kokybės darbų, kurtų Pažaislio vienuolyne, pasekėjų“, – teigė L. Šinkūnaitė.
Ji prisipažino buvusi maloniai nustebinta, kai sužinojo, kad monografija tapo Č. Milošo premijos laimėtoja.
„Tai paskatina ir kitiems tyrinėjimams. Esu įsitikinusi, kad reikia pažinti savo istoriją, ją mėgti“, – šypsojosi ne vieną svarbų mokslinį darbą parengusi mokslininkė.

Sprendimas padarytas greitai
Premijos laureačių pagerbimo šventėje dalyvavo ir vienas komisijos, sprendusios, kam suteikti apdovanojimą, narių – Leonidas Donskis.
„Posėdžio metu buvo svarstomos trys knygos. Viena jų buvo mokslinė, akademinė, parašyta dviejų moterų autorių apie Apytalaukio parapiją. Kita knyga – kėdainiečiams puikiai žinomo Algirdo Juknevičiaus, kuris aprašė škotų paveldą Kėdainiuose. Tai graži, istoriją ir archeologiją populiarinanti knyga. Ir trečia – žinomo miesto autoriaus Algimanto Kaminsko knyga, kuri priskirtina prie eseistikos. Visi komisijos nariai sutarė, kad knyga apie Apytalaukį yra labai rimta mokslinė studija. Joje atskleidžiama vietų istorija, kuri labai svarbi ne tik Kėdainiams, bet ir tarptautiniu mastu. Man atrodo, kad būtent Č. Milošo palikimas, jo kultūra ir yra tai, kas kuria tiltus tarp Lietuvos, Lenkijos ir viso pasaulio. Taigi, aš nesukursiu jokios intrigos pasakydamas, kad komisijos nariai apsisprendė gana greitai“, – sakė filosofas, visuomenės veikėjas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius.
Pirmąją Č. Milošo premiją, įsteigtą 2011 metais, minint vieno žymiausių praėjusio amžiaus poetų, romanisto, Nobelio literatūros premijos laureato, Kėdainių, Vilniaus ir Lietuvos garbės piliečio, Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaro, profesoriaus Česlovo Milošo šimtąsias gimimo metines buvo įteikta Kėdainių krašto muziejaus archeologui Algirdui Juknevičiui.