Įspūdinga folkloro ir džiazo sinteze praėjusį šeštadienį, birželio 5 dieną, prasidėjo Kėdainių krašto muziejaus ketvirtąjį kartą organizuojamo Česlovo Milošo (Czesław Miłosz) festivalio 2021 m. renginiai.

Pernai sutrukdė pandemija

Nemažą būrį žiūrovų Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūriame centre šeštadienio pavakare subūrė džiazo muzikos koncertas. Džiazo pianisto Andrej Polevikov trio su atlikėjomis Vytaute Pupšyte ir Girmante Vaitkute atliko programą „Ethnic mood“.

„Po gana ilgo laiko tai pirmasis mūsų renginys uždarose patalpose. Be to, taip jau atsitiko, kad dėl pandemijos „Česlovo Milošo festivalis 2020“ praktiškai visas vyksta 2021-aisiais. Šiandien pirmasis perkelto festivalio renginys“, – koncerto pradžioje sakė Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis.

Jaudulio ir emocijų, apėmusių pirmojo po karantino koncerto metu, neslėpė publikos šiltai sutikti muzikantai ir atlikėjos. „Visi jaučiame jaudulį… jau iš vakaro galvojau, kaip reikės iš  naujo priprasti, ką reiškia būti scenoje, ką reiškia vėl dainuoti žmonėms. Bet aš tikiu, kad mes bandydami prisiminsime“, – šypsojosi atlikėja Girmantė Vaitkutė.

Gyvai atliekamos muzikos išsiilgusiems klausytojams koncertas suteikė gerų ir šviesių emocijų, leido pajusti, kaip modernaus džiazo dovanojama laisvė gali atskleisti lietuvių liaudies dainų gylį ir autentiškumą. Tarp visų lietuviškų dainų nuskambėjo ir baltarusių liaudies dainos „Upelis“ improvizacija, šį pasirinkimą įkvėpę įvykiai Baltarusijoje, pernykštis Laisvės kelias „Vilnius–Baltarusija“.

Aktualu ir šiandien

Artumą su kaimynais baltarusiais, su kuriais keletą šimtmečių gyvenome bendroje valstybėje, mini ir Kėdainių krašto muziejaus direktorius R. Žirgulis, kalbėdamas apie poeto ir rašytojo, Nobelio literatūros premijos laureato Česlovo Milošo asmenybės ir kūrybos aktualumą šiandien.

Gaila, bet tai, kas vyko Česlovo Milošo gyvenamuoju laikotarpiu – o jis pragyveno abu XX amžiaus pasaulinius karus, – kartojasi ir šiandien. „Vis dėlto situacija kai kuriose srityse negerėja. Matome, kas vyksta dabar su kaimynine Baltarusija, Rusijos įtaka, autoritarizmas, neramumas pasaulyje, įtampos didinimas – tai iš tikrųjų labai neramina“, – sakė R. Žirgulis.

Tai, apie ką kalba Č. Milošas savo knygoje „Pavergtas protas“ – tai garsus antistalinizmo tyrinėjimas, literatūros traktatas, esė apie žmogų, istorijos mechanizmą, kultūrą ir politiką, – aktualu ir šiandien.

„Č. Milošas visada pasisakydavo prieš autoritarizmą, nacionalizmą, kuris veda į susiskaldymą, konfliktą, atsiribojimą, nebendravimą, ne kultūrų sankirtas, o priešpriešą, neapykantą, netoleranciją. To dabar irgi yra Lietuvoje. Č. Milošas buvo labai liberalių pažiūrų žmogus. Kai jis pritarė LGBT eisenai Krokuvoje, dalies nacionalistiškai nusiteikusių lenkų buvo labai pasmerktas“, – pasakojo R. Žirgulis, apibendrindamas, jog Č. Milošas – labai iškili asmenybė, kilusi iš mūsų krašto, niekada neatsižadėjusi Lietuvos.

„Nors jis buvo lenkas, lenkiškai kalbėjęs ir rašęs žmogus, bet visada pabrėždavo artumą su Lietuva, visada mylėjo Vilnių, mylėjo Nevėžį, tikrai – kaip aš sakau, tai yra pats garsiausias kėdainietis pasaulyje, kilęs iš mūsų krašto. Labai kviečiame visus į Česlovo Milošo festivalio renginius, tikimės, kad žmonės yra pasiilgę renginių, jie, kaip visada, yra nemokami“, – sakė Kėdainių krašto muziejaus direktorius.

Šią savaitę – du renginiai

Artimiausi festivalio renginiai įvyks jau šią savaitę: birželio 9 d. 17.30 val. Kėdainių krašto muziejaus V. Svirskio kryžių salėje (Didžioji g.19) Dr. Tomasz Blaszczak ir prof. Šarūno Liekio diskusija „Okupacijų ir Holokausto atmintis Lietuvoje ir Lenkijoje“, o birželio 11 d. 17 val. Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūriame centre (Senosios Rinkos a. 12) ansamblio „Quorum“ žydiškų dainų koncertas.

Pagrindinis festivalio rėmėjas – Lietuvos kultūros taryba, rėmėjas – Kėdainių rajono savivaldybė, partneriai: J. Giedroyco dialogo ir bendradarbiavimo forumas, Lietuvos istorijos institutas, Krokuvos Jogailaičių universitetas, Lenkijos institutas Vilniuje, Molėtų krašto muziejus.

Panašios naujienos