Trečiadienį Kėdainių senamiestyje įsikūrė Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) improvizuota laikinoji studija – iš mūsų miesto nuo ryto iki vakaro vyko tiesioginės laidų transliacijos, kalbinti įvairūs pašnekovai. Apsilankymą Kėdainiuose inspiravo birželio 30-ąją minimos 110-osios Nobelio premijos laureato, poeto ir rašytojo Česlovo Milošo (Czesław Miłosz) gimimo metinės ir visą mėnesį vykusio festivalio, kurį rengė Kėdainių krašto muziejus, uždarymas.

Baigiamasis festivalio akordas

Minint šią progą LRT RADIJO ir LRT KLASIKOS laidos įsikūrė šalia Kėdainių miesto muziejaus, Didžiojoje gatvėje, bei Č. Milošo kultūros centre Šeteniuose. Būtent čia, Kėdainių miesto pašonėje, prie Nevėžio, birželio 30-ąją poetas pradėjo gyvenimo kelionę.

Kėdainiai, pasak svečių iš sostinės, yra unikalios istorijos – šešių tautų ir konfesijų miestas, kurio senamiesčio architektūra alsuoja ir reformacija, ir škotų tradicija, ir džiazu. Nobelio literatūros premijos laureato gimimo proga LRT radijas siekė atskleisti šio krašto įdomybes bei pagerbti poeto kūrybinį palikimą jam skirtomis pokalbių temomis.

Iš Kėdainių senamiesčio tiesiogiai transliuota LRT KLASIKA laida „Homo cultus. Istoriko teritorija“, kurios vedėjas, kultūros istorikas doc. dr. Aurimas Švedas (kairėje) kalbino literatūrologą, poetą dr. Mindaugą Kvietkauską.

Atvėrė daugiakultūrę Lietuvą

Tiesiogiai iš Kėdainių po pietų transliuota LRT KLASIKA laida „Homo cultus. Istoriko teritorija“, kurios tema – grįžimas iš Ulro žemės. Laidos vedėjas, kultūros istorikas doc. dr. Aurimas Švedas kartu su literatūrologu, poetu, eseistu dr. Mindaugu Kvietkausku nagrinėjo Česlovo Milošo kūrybinę biografiją bei ieškojo jo tekstų prasmės dabartiniuose gyvenimuose.

Laidos klausytojai išgirdo, kaip Česlovo Milošo kūryba formavo Vidurio Rytų Europos, taip pat ir Lietuvos, visuomenės tapatybę. Kaip Milošas gali padėti grįžti iš „Ulro žemės“, dvasios kančių krašto, šiandien?

„Kiekvienas atsirenka pats. Man pačiam Č. Milošas yra tokios pačios svarbos kaip Maironis, Vincas Mykolaitis Putinas,  Adomas Mickevičius… Gal aš koks įtartinas lietuvis? – atsakydamas į laidos vedėjo A. Švedo klausimą,  kiek Č. Milošas atpažįstamas šiandien mūsų visuomenės sąmonėje, pajuokavo pašnekovas. – Bet be Č. Milošo aš negaliu sau priartinti istorinės Lietuvos, ji negalėtų būti mano dalis. Milošas man atvėrė daugiakultūrę Lietuvą.“

Č. Milošas ir toliau gyvai dalyvauja lietuvių kultūroje, literatūroje, kaip inspiracijų šaltinis. Jis nesvetimas ir platesniam skaitytojų ratui, leidyklos mielai imasi leisti naujus Č. Milošo kūrybos vertimus, knygynų lentynose jo knygos neužsiguli. Tai rodytų, kad rašytojo kūryba aktuali ir mūsų visuomenės savistabai. Jau šiais metais, pasak dr. M. Kvietkausko, dienos šviesą išvys į lietuvių kalbą išverstas Č. Milošo romanas „Valdžios užgrobimas“, pasakojantis apie II Pasaulinio karo patirtis Lenkijoje, bet būsiantis puikiai atpažįstamas ir suprantamas Lietuvos skaitytojui.

Poezija, kaip ir tikrovė, yra daugiabalsė

Vakare, nuo 19 val., laikinoji LRT studija persikėlė į Šeteniuose, poeto gimtinėje, esantį Česlovo Milošo kultūros centrą, kuriame vyko festivalio baigiamasis renginys. Gamtos ir senų ošiančių medžių apsuptyje styginių kvartetas „Chordos“ atliko programą „Koreliacijos“, poeto kūrybos ištraukas skaitė aktorius Aleksas Kazanavičius. Besidomintieji Č. Milošo kūryba ir jos aktualumu po koncerto išgirdo doc. dr. A. Švedo ir dr. M. Kvietkausko diskusiją tema „Poetas ir istorinė atmintis“, kuri vainikavo įspūdžių kupiną dieną.

Česlovo Milošo kultūros centre Šeteniuose trečiadienio vakarą vyko festivalio baigiamasis renginys.

Pokalbyje vyravusios temos – istorija, atmintis, kūryba, atsakomybė ir viltis. Gebėjimas į kiekvieną situaciją žvelgti kaip į ypatingą akimirką, ieškoti joje amžinybės; kurti laiko jungtis tarp praeities, dabarties ir ateities; savųjų šaknų ir stiprybės ieškojimas gimtinės gamtoje, kuri tampa neišsenkančiu įkvėpimo ir kūrybos šaltiniu – visa tai, kuo ypatinga Č. Milošo pasaulėžiūra ir kūryba, gali suteikti žmonėms vilties, padėti išsivaduoti iš istorijos determinizmo, primestų ideologijų ir grįžti prie savojo savojo „aš“.

Kaip pastebėjo doc. dr. A. Švedas, rūpinimasis istorine atmintimi – ne vien istorikų „žaidimas“, tai visos visuomenės užduotis, kurią atlikdami, rūpinamės ateitimi. Tad kaip Č. Milošas įsivaizdavo Lietuvos ateitį? Pasak dr. M. Kvietkausko, kūrėjas norėjo, kad Lietuva būtų demokratiškas, laisvas kraštas, palankus įvairių tapatybių žmonėms. Taip pat jam buvo labai svarbi Lietuvos gamta, ekologija.

Šetenius, savo gimtinę, Č. Milošas dažnai aplankydavo sapnuose ir mintimis.

Muziejuje – ekspozicija Česlovui Milošui

Pasak Kėdainių krašto muziejaus direktoriaus Rimanto Žirgulio, visą birželį Česlovo Milošo festivalyje 2020/21 girdėjome nuostabių koncertų, gilių diskusijų bei įžvalgų. „Dėkojame Lietuvos kultūros tarybai, pagrindiniam šio festivalio rėmėjui, taip pat Kėdainių rajono savivaldybei. Ačiū, kad šį vakarą čia buvo žmonės, kuriems Česlovas Milošas yra svarbus.“

Jau nuo liepos 1 dienos Kėdainių krašto muziejaus lankytojai gali išvysti poetui skirtą naują ekspoziciją „Česlovas Milošas (Czesław Miłosz) – Kėdainių krašte gimęs genijus“. Ši ekspozicija leis giliau pažinti kūrėją, poetą, literatūrinės Nobelio premijos laureatą, Kėdainių krašto žmogų.

Gamtos apsuptyje styginių kvartetas „Chordos“ atliko programą „Koreliacijos“.

Nuo verslo iki istorijos, muzikos, kultūros

Per LRT radiją ir interneto portale trečiadienį taip pat buvo galima tiesiogiai klausytis ir stebėti įvairias laidas, kuriose aprėptos Kėdainių verslo, istorijos, muzikos, kultūros įdomybės – pradedant agurkais ir trąšomis, baigiant laivyba, batais, muzika… Eteryje skambėjo verslininkų Jurgitos Maslauskienės, Pauliaus Andriejavo, istorikų Rimanto Žirgulio, Audronės Pečiulytės, debiutuojančios rašytojos Sonatos Dirsytės, muzikanto, Kėdainių muzikos mokyklos mokytojo Jono Stankevičiaus ir kitų kraštiečių balsai. Netgi vyko Kėdainių klezmerių ansamblio pasirodymas.

Na, o laidų vedėjai neslėpė susižavėjimo Kėdainių senamiesčiu ir jo unikalumu bei teigė – jaučiantys čia sklandančią daugiakultūriškumo dvasią.

Tarp LRT KLASIKA laidos „Pakeliui su vasara“ pašnekovų – ir Daugiakultūrio centro vadovė, istorikė Audronė Pečiulytė. („Kėdainių mugės“ nuotraukos)

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.