Byrant šeimai į teismą iš karto neskubėkite: mediacija tapo privaloma

Santuokos nutraukimas, vaikų išlaikymas, jų gyvenamosios vietos nustatymas, santuokoje įgyto turto padalijimas – tai sudėtingos gyvenimiškos situacijos, neretai keliančios ginčų tarp skirtingais keliais nusprendusių pasukti sutuoktinių. Tokiais atvejais tenka kreiptis į teismą, nagrinėjantį šeimos bylas. Tačiau nuo šių metų sausio 1 d. ginčo šalys įpareigotos pamėginti savo ginčą išspręsti taikiai – pasinaudoti mediacijos procedūra, ir tik po to, jei nepavyks susitarti, gali kreiptis į teismą.

Skatina ginčą spręsti taikiai

„Nuo šių metų sausio 1 d. tam tikros kategorijos civilinėse bylose (būtent šeimos bylose, kurios nagrinėjamos ginčo teisena Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka) atsirado privalomosios mediacijos reikalavimas. Tai reiškia, kad šalys, prieš besikreipdamos į teismą, turi įvykdyti Mediacijos įstatymo reikalavimą – pabandyti alternatyvaus ginčo sprendimo procedūrą, vadinamąją mediaciją“, – su naujove supažindina Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas, laikinai einantis pirmininko pareigas, Arūnas Purvainis.  

Pasak pašnekovo, tuo šalys skatinamos pabandyti iki teismo sureguliuoti ginčą taikiai – tai padėtų ir buvusiems sutuoktiniams išlaikyti gerus santykius, ir sumažintų bylų krūvį teismams. Beje, tokia galimybė buvo ir iki šiol: teismas, nagrinėdamas bylą ir matydamas galimybę šalims susitaikyti, skirdavo tam tikrą laiką tai padaryti. Žinoma, tokiu atveju bylos nagrinėjimas trukdavo ilgiau.

Dabar, atsiradus privalomai mediacijai, yra galimybė tuo pasirūpinti pačioms šalims dar iki teismo. Šis būdas padeda šalims išspręsti ginčą taikiai pasitelkiant tarpininką – mediatorių. Jis dalyvauja ginčo sprendime, tačiau nepriima sprendimo, privalomo šalims – sprendimą priima pačios šalys.

„Kitu atveju, jeigu nebus šio reikalavimo laikomasi ir bus tiesiogiai kreipiamasi į teismą, teismas turi pagrindą atsisakyti priimti ieškinio pareiškimą. Tokių atvejų nuo šių metų pradžios jau pasitaikė ir praktikoje. Štai Kauno apylinkės teisme, sausio 29 d. duomenimis, buvo inicijuota 15 šeimos kategorijos bylų, tačiau ieškinius atsisakyta priimti, nes nebuvo pasinaudota privalomąja mediacija. Kėdainiuose pasitaikė vienas toks atvejis“, – įspėjo pašnekovas.

Tuo pačiu jis atkreipė dėmesį, kad mediacija nėra taikoma bylose dėl gimimo, įvaikinimo, santuokos sudarymo ar nutraukimo faktų nustatymo.

Nuo ko pradėti?

Dėl privalomosios mediacijos paslaugų teikimo ginčo šalys arba viena iš jų turėtų kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Prašymas  pildomas parsisiuntus šios tarnybos internetiniame puslapyje esančią formą, o jį pateikti galima elektroniniu paštu (pasirašytą elektroniniu parašu), pasirašytą originaliu parašu, siųsti paprastu paštu ar teikiant atvykus į Tarnybą. Tuomet Tarnyba iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo parinks mediatorių, kuris vykdys privalomos mediacijos procedūrą. Taip pat yra galimybė pačioms šalims pasirinkti iš to sąrašo abiem priimtiną mediatorių ir jį nurodyti šiai Tarnybai.

„Privalomą mediaciją gali inicijuoti abi šalys, kai yra bendras sutarimas. Pavyzdžiui, sutuoktiniai abu nori nutraukti santuoką, tačiau nesutaria dėl kitų, su santuokos nutraukimu susijusių klausimų: nustatyti bendravimo su vaikais tvarką pasidalinti turtą ir pan., – paaiškino A. Purvainis. – Kitas atvejis, kai ginčo šalių santykiai konfliktiški ir nepavyksta susitarti, o viena galbūt apskritai nesutinka šį klausimą spręsti mediacijos būdu. Tuomet viena šalis gali inicijuoti mediacijos procesą ir pateikti prašymą.“ Tokiu atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba arba pasirinktas mediatorius kreipiasi į kitą ginčo šalį pranešdama apie gautą prašymą. Asmuo per penkiolika dienų turi pateikti savo sutikimą dėl mediacijos vykdymo, o jei jis nesutinka, laikoma, kad santuokos nutraukimą inicijavęs sutuoktinis privalomąja mediacija pasinaudojo.

„Žinoma, gali būti ir taip, kad nepavyks antrosios šalies surasti, bet įstatymas numato ir tokią situaciją, – sakė pašnekovas. – Praėjus penkiolikai dienų po pranešimo išsiuntimo, bus laikoma, kad kita šalis tokį pranešimą gavo ir nesutinka vykdyti mediacijos. O prašymą pateikęs žmogus gaus tai patvirtinantį dokumentą ir galės tiesiogiai kreiptis į teismą. Kliūčių nagrinėti bylą nebus, nes bus laikoma, kad jis įvykdė privalomos mediacijos reikalavimą.“

Nemokamai – 4 valandos

Mediaciją vykdo Lietuvos Respublikos mediatorių sąraše įrašyti nustatytus reikalavimus atitinkantys asmenys. Mediatoriaus parinkimas trunka iki kelių dienų, o mediacijos proceso trukmė priklauso nuo to, kaip pavyks (arba nepavyks) susitarti.

Mediacija – ne tik greitesnis, bet ir pigesnis būdas spręsti šeimos ginčus. „Valstybės lėšomis apmokamos 4 mediacijos valandos. Kaip jos bus panaudotos – per vieną susitikimą ar kelis, priklauso nuo individualaus atvejo. Vėliau, jeigu šalys mato reikalą mediaciją tęsti, jos apmoka pačios“, – informavo A. Purvainis.

Tačiau pasirinkus mediatorių patiems, o ne paskyrus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, už jo paslaugas teks mokėti sutartą mokestį.