Search
Pradžia

Metų sandūros, o kai kas ir Kalėdų ar gimtadienių neįsivaizduoja be fejerverkų. Vieni grožisi dangų spalvinančiomis salvėmis, kiti piktinasi, kad tai sukelia daug triukšmo, teršia aplinką ir neigiamai veikia gyvūnus. Vieningos nuomonės – reikia fejerverkų ar galima išsiversti be jų – nėra.

Pastaraisiais metais šiuo klausimu užvirė karštos diskusijos. Kai kurie pasaulio miestai dėl saugumo ir kitų aspektų jau yra atsisakę naujamečių fejerverkų, kai kur taikomi apribojimai, pavyzdžiui, neleidžiama naudoti pirotechnikos priemonių miestų centruose arba tai daryti gali tik profesionalūs pirotechnikai ar specialų kursą išklausę gyventojai.

Kad ateinančius metus sutiks be fejerverkų, pirmieji šalyje paskelbė Vilnius ir Birštonas. Jie rado kitų alternatyvų. Kėdainių rajono savivaldybė šiemet irgi nėra užsakiusi šventinių fejerverkų. Bet dauguma šalies miestų kol kas nežada atsisakyti triukšmingų salvių, esą lazerių ir šviesų šou matomas tik nedidelei daliai gyventojų, o išlaidos beveik tos pačios kaip ir fejerverkų.

Specialistų vertinimai

Šalyje nebuvo metų, kad į gydymo įstaigas nebūtų pristatyta pirotechnikos gaminių sužalotų asmenų. Pasak medikų, traumas patiria tiek suaugusieji, tiek nepilnamečiai. Dažniausiai jie nudega veidą, rankas, kartais būna pažeidžiama rega, klausa, nutraukiami plaštakos pirštai, išdraskomi minkštieji audiniai. Operacijos būna sudėtingos, o gydymas ilgas.

Gamtininko Selemono Paltanavičiaus vertinimu, geriau yra apsieiti be fejerverkų, kurie tiek naminiams, tiek laukiniams gyvūnams ir paukščiams yra tikra katastrofa.

Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį į aplinkos taršą. Fejerverkų sudėtyje esantys pridėtiniai cheminiai elementai, skirti išgauti skirtingas spalvas, degimo metu išskiria kietąsias daleles, taip užteršdamos orą. O kur dar fejerverkų atliekos, kurios ilgam nugula ant žemės ar į vandens telkinius ir daro neigiamą įtaką ekosistemoms.

Ką mano gyventojai?

„Didžiųjų švenčių jau kelerius metus laukiu su nerimu, nes kalėdiniam laikotarpiui mano kaimynas grįžta iš užsienio, prisiperka pirotechnikos ir pleškina, kiek tik gali. Savo drebantį šuniuką palieku kambaryje, įjungiu muziką, užtraukiu užuolaidas, kad kuo mažiau blaškytųsi, o pati lekiu į kiemą žiūrėti, kad tie fejerverkai neuždegtų mano daržinės. Patikėkit, man iš to jokio džiaugsmo“, – tikina Akademijos miestelyje gyvenanti Veronika.

„Anksčiau pirkdavau pirotechnikos priemones, o dabar, kai vaikai paaugo, jau nebenaudoju. Mano nuomone, su fejerverkais yra smagiau, juk šventė tik vieną kartą metuose, bet, jei pakeistų į lazerių ar dronų šou, irgi būtų neblogai. Ir gražu, ir gyvūnams mažiau streso, ir žmonėms saugiau, nes, kiek tenka matyti ir girdėti, vis dar atsitinka nemažai nelaimių. Dažniausiai kaltas alkoholis, be to, daug kas neskaito instrukcijų. Kuo mažesnis gaminys, tuo smulkesnės raidės, kas ten ką skaitys“, – teigia Valdas.

„Manau, kad fejerverkai reikalingi. Žinoma, truputį erzina, kad kai kurie asmenys vis dar šaudo po daugiabučių langais, baisu, kad ko nors neuždegtų. Esu girdėjusi apie tokius įvykius. Prieš daug metų man į koją yra pataikiusi „bambioškė“, laimei, labai nesužeidė. Nepaisant tokios patirties, man fejerverkai yra gražu“, – sakė kėdainietė Dalia.

„Mes patys neperkam fejerverkų. Kai juos šaudydavo prie Nevėžio, ten teritorija būdavo aptveriama Stop juosta, žmonėms neleisdavo eiti. O kai šaudo kas kur pavieniai asmenys, tai ir susižaloja, nes nežiūri nei kokiu atstumu, nei kokia kryptimi skries fejerverkas“, – įsitikinusi Greta.

Prekyba dar vangoka

Jau penkerius metus pirotechnikos gaminiais prekiaujanti Audra Nekienė sako, kad pirkėjai dar neskuba įsigyti dangų įvairiausiomis spalvomis nutvieskiančių fejerverkų. Dažniausiai juos perka vidutinio – maždaug 40–50 metų amžiaus žmonės, ir ne vien tik vyrai. Būna, kad pačios moterys jų labiau nori. Daug kas renkasi gaminį pagal kainą, kiti žiūri, kiek šūvių bus iššaunama. Pavyzdžiui, jei 50-mečio jubiliejus, būtinai turi būti 50 salvių, 49-ios netinka.

Jei žmonės turi vaikų, patariu pirkti mažesnio galingumo fejerverkus, jie ir tylesni, ir saugesni. Apskritai, žmonės retai klausia, kaip naudoti pirotechnikos gaminius. Bet aš visiems pasakau, kaip reikia elgtis, be to, ant kiekvieno gaminio yra lietuviška instrukcija, kurią visada patariu perskaityti, nes saugumas yra svarbiausia“, – įsitikinusi A. Nekienė.

Kokia atsakomybė?

Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, už Civilinių pirotechnikos priemonių įsigijimo, naudojimo tvarkos pažeidimą gresia bauda iki 60 eurų. Naudojant nenustatytu laiku ar pernelyg triukšmingus fejerverkus – bauda nuo 20 iki 80 eurų, pakartotinai nusižengus – nuo 80 iki 300 eurų.

Nesilaikant saugaus elgesio su fejerverkais taisyklių, dėl ko gali kilti gaisras ar sprogimas, gali būti paskirta iki 600 eurų bauda.

Už administracinius nusižengimus baudžiami asmenys nuo 16 metų, už jaunesnių vaikų padarytus nusižengimus atsako tėvai.

Kalbant apie pirotechnikos naudojimą ateityje, šis klausimas gali išsispręsti savaime, mat Kinijoje uždarius daugybę pirotechniką gaminusių įmonių, pasaulyje jau juntamas tokių priemonių stygius.