Bute pargriuvusi moteris šaukėsi pagalbos: kaip padėti tokiais atvejais?

Pirmadienio vakarą Bendruoju pagalbos telefonu 112 pranešta, kad Gegučių g., bute pargriuvusiai moteriai reikalinga pagalba. Į įvykio vietą išsiųstos specialiosios tarnybos.

Kadangi buto durys buvo užrakintos ir nebuvo galima patekti į butą, paprašyta ugniagesių gelbėtojų pagalbos. Šie glaustinėmis kopėčiomis pateko į balkoną, o po to ir į buto vidų bei atrakinę duris vidun įleido medikus ir policijos pareigūnus (pastarieji įprastai atvyksta, kad įsitikintų, jog prieš patalpoje esantį asmenį nebuvo panaudotas smurtas ir ar asmuo netapo kokio nusikaltimo auka).

Bute buvusią moterį apžiūrėjo medikai. Ligonę padėta pernešti į Greitosios medicinos pagalbos automobilį, kuriuo moteris išvežta į gydymo įstaigą.

Panašių atvejų būna dažnokai

Ugniagesiai gelbėtojai gana dažnai sulaukia prašymų padėti patekti į butą pas sunegalavusius, pagriuvusius ir negalinčius atsikelti, susižalojusius žmones. Dažniausiai į tokią bėdą patenka vyresnio amžiaus, turintys negalią, vieni gyvenantys asmenys. Tam, kad nereikėtų laužti durų, atidarinėti langų (nors tai visuomet daroma taip, kad būtų padaryta kuo mažiau žalos), rekomenduojama perduoti kaimynams atsarginį raktą (ar bent užrašyti telefono numerį žmogaus, kuris turi atsarginį raktą). Dar labai svarbu spynoje iš vidaus nepalikti rakto, kad atvykęs artimasis, draugas ar kaimynas galėtų atrakinti duris ir, atsitikus bėdai, įleisti į pagalbą atskubėjusius medikus.

Taip pat vertėtų pasirūpinti, jog žmogus net ir namie visada su savimi nešiotųsi mobilųjį telefoną (galima nupirkti ar pasiūti specialų, ant kaklo nešiojamą dėklą), tam, kad bet kada galėtų išsikviesti pagalbą. Senjorai dažnai pamiršta, kokiu numeriu reikėtų skambinti atstitikus bėdai, todėl patartina prie telefono, ant prie lovos esančio stalelio ar kitoje matomoje vietoje palikti užrašytą telefono numerį 112.

Kaip sukurti saugią namų aplinką senjorams?

Grindų paviršius. Dėl amžiaus nulemtų organizmo pokyčių arba lėtinių ligų ilgainiui keičiasi judrumas ir eisena. Seno žmogaus eisena yra šliuožianti, šiek tiek primena čiuožimą. Dėl šios ypatybės didėja rizika pargriūti užkliuvus. Todėl seno žmogaus namuose grindų paviršius turėtų būti lygus, bet ne slidus. Namuose neturėtų būti slenksčių, besipainiojančių laidų, grindų danga turėtų būti tvarkinga. Vertėtų vengti slidinėjančių, užsiraičiusiais kraštais kilimų. Jei kiliminė danga pageidaujama, geriau, kad ji dengtų visą grindų paviršių.

Baldai. Svarbiausia, kad namų aplinka nebūtų perkrauta baldais ir daiktais, o esantys – funkcionaliai išdėstyti. Baldus geriau rinktis aukštesnius, kad būtų patogu atsisėsti ir atsistoti. Lova taip pat turėtų būti aukštesnė, o čiužinys – vidutinio kietumo. Kėdes derėtų rinktis su porankiais ir atlošu, o krėslus – tokius, kurie palaiko vertikalią sėdėjimo padėtį. Mat iš sėdėjimo atsilošus padėties sunkiau atsistoti.

Vonios kambarys. Neretai vonioje senyvo amžiaus žmonės patiria traumų, todėl itin svarbu, kad čia plytelės nebūtų slidžios, o praustuvo kraštai būtų užapvalinti. Kėdes derėtų rinktis su porankiais ir atlošu, o krėslus – tokius, kurie palaiko vertikalią sėdėjimo padėtį.

Namų apyvokos daiktai. Specialistai atkreipia dėmesį, kad namų apyvokos daiktai ar aksesuarai senyvo amžiaus žmogaus namuose nebūtų smulkūs, sunkiai suimami. Pavyzdžiui, stalčių ir spintelių rankenos, stiklinės, puodeliai ar vazos turėtų būti pakankamai platūs ir patogūs suimti ar nešti.

Parengta pagal pranešimus spaudai

Asociatyvi nuotr.