Šalies ūkininkai dėl sausros ir kaitros šiemet sako bulvių prikasiantys mažiau nei pernai, be to, jos bus smulkesnės.
Ankstyvųjų bulvių derlius jau aiškus – jis perpus mažesnis, o vėlyvosios mažesnės nei turėtų būti tokiu metu, nors lietus jas dar gali kiek paauginti. Be kita ko, bulvėmis šiemet apsėta maždaug tūkstančiu hektarų mažiau nei ankstesniais metais.
Ankstyvųjų bulvių derlius – eksportui
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė sako, kad ankstyvųjų bulvių derlius šiemet buvo perpus mažesnis nei pernai, tačiau jų kaina išliko praėjusių metų lygio. Augintojai greitai jas pardavė, nes jų norėjo užsienio pirkėjai.
„Kitų bulvių, ne ankstyvųjų, bet dar ne vėlyvųjų, skirtų sandėliuoti, pasėliai prastesni, bulvės mažesnės nei pernai tuo pačiu metu, bet gal dar viskas išsitaisys. Prasidėjo lietūs. Gali būti, kad bulvės pasieks pernykštį derlių, bet kol kas, sprendžiant iš prastesnių nei pernai bulvienojų ir preliminarios pakasos, bulvės yra mažesnės, todėl mažesnio derliaus tikimybė“, – pasakojo Z. Cironkienė.
120 įvairių daržovių augintojus vienijančios asociacijos vadovės teigimu, praėjusią savaitę bulvės buvo vidutiniškai 40 proc. brangesnės nei pernai.
„Šiemet išrūšiuotos, sufasuotos bulvės augintojų saugyklose kainuoja 28-38 centus už kilogramą. Pernai kainos siekė 18-32 centus. Buvo didelės kainų žirklės, nes derlius buvo palyginti neblogas, o paklausa maža“, – teigė Z. Cironkienė.
Liko neparduotų bulvių
Pandemija parodė, jog Lietuvos daržovių augintojai labiau nei manyta priklausomi nuo maitinimo sektoriaus.
„Tiek pernai, tiek užpernai liko daug neparduotų bulvių, ir pasiūla, ir konkurencija vidaus rinkoje buvo labai didelė – augintojams teko ieškoti naujų pardavimo nišų, siūlant pačią mažiausią rinkoje kainą. Todėl, kol vasarį neprasidėjo masinis bulvių eksportas į Ukrainą, jų pardavimo kaina buvo mažesnė už savikainą“, – teigė Z. Cironkienė.
Ji pabrėžė, kad panaši situacija gali būti ir šiemet, jeigu vėl bus karantinas ir nedirbs maitinimo sektorius.
Anot jos, šiemet irgi gali būti nemaža bulvių eksporto paklausa, tuomet bulvės greitai parduodamos – visa perteklinė produkcija išvežama per mėnesį, du.
„Buvusios Sovietų Sąjungos didžiulė dalis išdegusi, Europos dalis užtvindyta buvo“, – galimas eksporto rinkas vardijo Z. Cironkienė.
Mažėja bulvių plotai
Z. Cironkienės teigimu, bulvių plotai kurį laiką stabiliai mažėjo, bet prieš koronaviruso krizę situacija buvo stabilesnė, vis daugiau bulvių buvo eksportuojama pagal išankstines sutartis.
Tačiau šiemet žemdirbiai vėl apsodino beveik 11 proc. mažesnius plotus nei pernai.
„Deklaruoti bulvių plotai sumažėjo daugiau kaip tūkstančiu hektarų, o tai reiškia, ir pasiūla bet kokiu atveju bus mažesnė. Jeigu dar ir derlius bus mažesnis, tada pasiūla bus gerokai mažesnė. Tikėkimės palankių orų, kad geras derlius dalinai amortizuotų pasėlių sumažėjimą“, – tvirtino ji.
Z. Cironkienė įsitikinusi, kad šiųmetis bulvių plotų sumažėjimas 1187 ha yra labai didelis.
„Asociacijos prekiniai bulvių ūkiai plotus sumažino nuosaikiau, nes jie turi įvairių įsipareigojimų. Paskaičiavus potencialių bulvių derlių, vien asociacijos narių potencialus derlius mažėja apie 6 tūkst. tonų prekinių bulvių. Tai nemažai“, – sakė asociacijos vadovė.
Darbo jėgos trūkumas
Ji sako, kad tarp atsisakiusiųjų auginti bulves yra ir stambių, ir mažesnių ūkininkų. Pavyzdžiui, šiemet savo ūkį kaimynui Vidmantui Kvedarui pardavė vienas stambiausių šalies daržininkų Vidmantas Girdzijauskas, auginęs po 100 ha bulvių ir kopūstų. V. Girdzijauskas sakė, kad viena priežasčių buvo darbo jėgos trūkumas. Iki tol Kvedarų šeima augino 50 ha bulvių. Šiemet jomis apsodino 120 ha.
Kvedarų šeimos ūkis šviežių bulvių parduoda labai mažai, didžiąją dalį perdirba: verda, pjausto, skuta, o produkciją realizuoja vidaus rinkoje. Arnas Kvedaras prognozavo prastą bulvių derlių „ir kiekiu, ir kokybe“.
„Jeigu bus mažas, tai produkcijos kaina bus aukštesnė nei įprastai“, – sakė jis.
Būtinos investicijos į laistymo sistemas
Apie 120 ha bulvių Šakių rajone auginančios įmonės „Šaka“ direktorius Darius Matijošaitis BNS sakė, kad vietomis bulvių teprikas 9-10 tonų iš hektaro.
D. Matijošaičio teigimu, blogiausia padėtis tuose laukuose, kurie nebuvo laistyti: „Kur galėjome pasilieti, bulvės atrodo neblogai, o kur negalėjome – labai prastai“.
Pasak jo, numatyti investicijas į laistymo sistemas neužtenka, reikia išspręsti problemas dėl vandens: „Reikia daryti gręžinius, kad būtų tas vanduo, reikia išsikasti rezervuarus. Čia labai didelės investicijos. Vienam hektarui reikia apie 70 kubų vandens“.
M. Laukaitis taip pat sako, kad Lietuvoje dėl sausrų laukuose užauginti daržovių jų nelaistant nebeįmanoma.
„Renkamės investuoti į laistymą. Kadangi savo upių ir ežerų neturime, esame priversti kastis kūdras“, – teigė jis.
Neišgelbėjo
130 ha bulvių Vilkaviškio rajone auginanti Alvytė Valuckienė BNS teigė pernai į laistymo sistemas investavusi apie milijoną, tačiau nuo kaitros ji bulvių neišgelbėjo, todėl atsisakys tų bulvių veislių, kurios jautrios kaitrai.
„Prie 30-35 laipsnių laistymas labai pavojingas, nes karštis dar greičiau prasiskverbia iki gumbo, nors ir naktimis laistėme. Rauplėmis bulvės nuėjo. Pradėjo ruduoti. Dar labiau jas sugadinau“, – teigė ūkininkė.
Pasak jos, kaitra paveikė pusę jos auginamų bulvių. Ūkininkė prognozuoja, kad geriausiu atveju bulvių pavyks prikasti bent 20 tonų iš hektaro.
A. Valuckienės teigimu, kitos veislės, kurios kaitrai ne tokios jautrios, atvėsus ir palijus, pradėjo augti ir galimai iš jų pavyks sulaukti vidutinio derliaus: „Šiemet apie 40 tonų gal ir bus“.
Pasak ūkininkės, vidutiniškai iš hektaro ji prikasa apie 50, o geresniais metais – apie 60 tonų. Metų derlius būna apie 7 tūkst. tonų bulvių.
Suvartojame beveik 400 tūkst. tonų bulvių
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos duomenimis, dabar bulvėmis apsodinta maždaug pusė visų sodų ir daržų plotų.
Statistikos departamento duomenimis, bulvių derlius pernai siekė 299,8 tūkst. tonų, eksportuota beveik 22 tūkst. tonų. Vidaus rinkoje 2017-2019 metais buvo suvartojama po 337- 371 tūkst. tonų bulvių.
Šaltinis: BNS
