Search
Pradžia

Paskutiniais Jungtinių Tautų kovos su AIDS programos duomenimis, 17 proc. žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) užsikrėtusių asmenų Lietuvoje apie diagnozę dar net nežino – tai yra bent 190 lietuvių iš 6 mln. tokių asmenų pasaulyje, rašoma pranešime spaudai. Specialistų teigimu, pastaruoju metu dominuojančiu ŽIV plitimo būdu tapo lytiniai san­tykiai, todėl reguliari patikra turėtų tapti tokia pat įprasta, kaip ir bendrieji kraujo tyrimai.

Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) Infekcinių ligų departamento AIDS sektoriaus vedėja, vidaus ligų gydytoja Žavinta Kančauskienė pranešime spaudai sako, kad dėl įprasto, nuo aplinkinių per daug nesiskiriančio gyvenimo būdo žmonės net neįtaria galintys nešioti lytiškai plintančias ligas ir dėl to jos dažnai nustatomos jau pažengusios.

„Daug kas vis dar mano, kad neatsakingas gyvenimo būdas ar narkotikų vartojimas lemia šias ligas, o kitų nepaliečia. Todėl jos dažniau ir greičiau nustatomos rizikos grupės asmenims, nes jiems įprasta atlikti ŽIV testus. O kitiems, pavyzdžiui, lankantis paprastoje poliklinikoje, net medikai nepagalvoja pasiūlyti pasitikrinti, jei nėra ryškių simptomų“, – aiškina gydytoja.

Naujas ŽIV paciento portretas

Medikė išskiria tendenciją, ypač pandemijos metu, kad naujų atvejų daugėja per lytinius santykius – tiek heteroseksualius, tiek homoseksualius.

„ŽIV tyrimą siūlyčiau atlikti, jei be aiškios priežasties atsiranda seborėjinis dermatitas, pleiskanojimas kaktos ar galvos srityje, odos bėrimai ir niežėjimas, juostinė pūslelinė, taip pat limfmazgių padidėjimai, ypač pažastyse“, – sakė gydytoja.

„Kone visi nauji mano pacientai užsikrėtė lytiniu keliu ir tik vienas – per švirkščiamuosius narkotikus. Dabar statistinis ŽIV pacientas yra vidutinio amžiaus, išsilavinęs, dirbantis, socialus visuomenės narys, tiesiog užmezgęs naujus santykius. Todėl diagnozė daugumą šokiruoja ir išgąsdina, dėl stigmos mūsų visuomenėje visada pirmiausia kyla klausimas, ką dabar pagalvos kiti?“ – pasakoja Ž. Kančauskienė.

Pasak gydytojos, beveik 200 infekuotų žmonių apie savo ligą dar net nežino.

Pavojų signalizuojantys simptomai

Teoriškai, rizikos grupėje yra vyrai, turintys santykių su kitais vyrais, narkotikus vartojantys ir seksualines paslaugas teikiantys asmenys. Tačiau praktiškai, pasak gydytojos, dėl galimo kontakto su rizikos grupėmis vienu iš šių apie teigiamą ŽIV statusą nežinančių žmonių gali būti kiekvienas.

Gydytoja atkreipia dėmesį į tam tikrus požymius, dažnai siejančius ŽIV užsikrėtusius žmones. Tai labai svarbu, nes dažniausiai jie pasireiškia po 5–8 metų nuo užsikrėtimo dėl jau nusilpusio imuniteto.

„ŽIV tyrimą siūlyčiau atlikti, jei be aiškios priežasties atsiranda seborėjinis dermatitas, pleiskanojimas kaktos ar galvos srityje, odos bėrimai ir niežėjimas, juostinė pūslelinė, taip pat limfmazgių padidėjimai, ypač pažastyse.

Baltas liežuvis ir jo kraštai, tuštinimosi sutrikimai arba pradinė gimdos kaklelio vėžio stadija (karcinoma in situ) gali būti ir vienas iš pirmųjų ŽIV ligos požymių, todėl reikia būti budriems ir patiems kreiptis dėl tyrimo, nes, deja, ne visi medikai rekomenduos jį atlikti“, – sakė gydytoja.

Pasak medikės, šiuolaikinis gydymas yra labai efektyvus, o pagal dabar sudaromą planą, gydymas gali būti ir tik viena tabletė per dieną, kuri padeda gyventi pilnavertį gyvenimą: „Jei gydysitės, gyvensite ilgai ir laimingai, dirbsite, keliausite, kursite šeimą bei džiaugsitės socialiniu gyvenimu – ši liga neturi nieko iš jūsų atimti. Svarbu tik nebijoti ir ateiti pas gydytoją ne tada, kai jau yra blogai, o kad blogai nebūtų.“

Gydytoja primena, kad ŽIV gydymas Lietuvoje priklauso ir yra kompensuojamas visiems pacientams iš karto po diagnozės nustatymo.