Nors atliekų tvarkymo problema atrodo amžina ir jos sprendimas reikalauja pokyčių globaliu mastu, tai nereiškia, kad pavienėms iniciatyvoms telieka „nuleisti rankas“. Juo labiau kad dideli pokyčiai prasideda nuo mažų žingsnelių mažose bendruomenėse. Vienas tokių pavyzdžių – Vilainių seniūnijos Lančiūnavos kaimo bendruomenė.

Siekia tvarkos

Atskiras daugiabučių ir individualių namų teritorijas turinti gyvenvietė traukia akį žaliosiomis erdvėmis, gėlynais ir tvarka. Nuo individualių namų savininkų, puoselėjančių savo aplinką, neatsilieka ir daugiabučių namų gyventojai. Jie patys šienauja žaliuosius plotus aplink namus, įsirengė gėlynus, poilsio zonas vyresniesiems, sūpuokles ir lipynes vaikams.

„Iš tiesų gyvename tvarkingai ir norime, kad būtų dar gražiau. Nes iš tikrųjų kiekvienas daugiabutis stengiasi tvarkytis, kad būtų švaru ir gražu, nesinori šiukšlynų, – teigė Lančiūnavos bendruomenės centro pirmininkė Raimonda Ivanovienė. – Tačiau turime problemą dėl susikaupiančių stambiagabaričių atliekų, kurios vežamos tik du kartus per metus. Poreikis yra didesnis.“

Yra ir kita atliekų tvarkymo problema. Liepų alėjos, kurioje stovi didžiausia dalis gyvenvietės daugiabučių namų, gyventojai atliekas neša į vieną pastatą, kuris gatvėje stovi netoli parduotuvės ir jau kelis dešimtmečius. Dar sovietmečiu šiukšles žmonės nešdavo į šį garažo tipo pastatą, o užlipę laiptais ant jo stogo, pro specialias angas pildavo vidun. Galima įsivaizduoti, kokie kalnai šiukšlių mėtydavosi ir kokie kvapai sklisdavo anais laikais.

Atliekų daugėja

Prieš keliolika metų prie šios gatvės daugiabučių buvo pastatyti konteineriai, tačiau ir jie dažnai būdavo perpildyti. Tad buvo sutarta atliekas ir vėl nešti į mūrinuką, o konteineriai buvo sukelti į jo vidų. Tačiau problemos tęsiasi, mat prie pastato sienų, vos išvežus senus baldus ir buitinę techniką, netrukus vėl ima rikiuotis stambios atliekos, o konteineriai ir vėl būna perpildyti. „Turime vieną didelį pastatą, kur stovi visi konteineriai, ir kartais jis atrodo kaip viena didžiulė sanitarinė bomba“, – sakė bendruomenės narys Edvinas Genys.

Daugiabučių namų konteineriai ištuštinami kartą per savaitę, individualių namų – kartą per mėnesį. Ši paslauga lančiūnaviečiams atsieina po 16 eurų vienam asmeniui per metus (nuo šių metų birželio 1 d.). Stambiagabaritės atliekos surenkamos du kartus per metus, kovo ir rugsėjo mėnesį, apvažiavimo būdu. Tačiau kai kuriems individualiems namams to nepakanka, žmonės atliekų sukaupia daugiau. „Yra problema, kad jei jiems netelpa, jie atveža į daugiabučių konteinerius, kurie sustatyti viename pastate. Tuomet vėl susidaro per daug atliekų. Netvarkinga, mėtosi šiukšlės, netelpa. Galiausiai tarp gyventojų kyla konfliktų“, – situaciją apibūdino bendruomenės nariai.

Problema aktuali ne vienai gyvenvietei

Ieškodama išeičių, liepos viduryje bendruomenė gausiai rinkosi į susitikimą su Vilainių seniūnijos seniūnu Antanu Bružu bei atliekų tvarkymo bendrovės „VSA Vilnius“ atstovu Viliumi Lukša.

Seniūnas pirmiausia priminė visiems rajono gyventojams galiojančią bendrą tvarką: jeigu gyventojas sukaupė didžiagabaričių atliekų, o jų išvežimo laikas dar toli, jis turi teisę pats nuvežti jas į Kėdainių rajono didelių gabaritų ir pavojingų atliekų priėmimo aikštelę (J. Basanavičiaus g. 97A, Kėdainiai) ir nemokamai priduoti.

A. Bružas sakė nemanantis, kad 10 kubinių metrų talpos konteineris, apie kurį užsiminė lančiūnaviečiai, būtų tinkamiausia išeitis.

Visų pirma, dar šių metų pradžioje Kėdainių rajono savivaldybės administracija priėmė sprendimą atsisakyti didžiųjų atliekų konteinerių, motyvuodama tuo, kad taip siekia sumažinti mokamai tvarkomų atliekų kiekį visiems rajono gyventojams. Pasak „VSA Vilnius“ atstovo, iš mieste buvusių aštuonių 10 kub. m konteinerių, dabar liko rajone trys. „Pavyzdžiui, Vilainiuose toks vadinamasis „laivas“ buvo nuimtas, vilainiečiams problemos neliko, kad jis perpildytas. Bet atsirado kita problema. Pradėjo vežti kitur – atsirado Vasariškių soduose kalnai atliekų, paskui persimetė į Pelėdnagių pusę“, – sakė V. Lukša. Vežėjai susiduria ir su kita problema – į paliktus didesnės talpos žaliųjų atliekų konteinerius žmonės meta viską, ir net statybines atliekas.

Dažniau veš – brangiau kainuos

Jei atliekos būtų surenkamos iš gyventojų dažnesniu grafiku, tokiu atveju žymiai padidėtų metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą rinkliavos dydis. Pavyzdžiui, vilainiečiai, iš kurių individualių namų atliekos vežamos vieną kartą per savaitę, o iš daugiabučių – kasdien, už šią paslaugą moka 28 eurus per metus (nuo birželio 1 d.).

Tokiu atveju reikalingas vieningas gyventojų apsisprendimas – už dažnesnį atliekų išvežimą tektų ir mokėti daugiau. Šiuo metu daugiau – 28 eurus vienam asmeniui – moka Kėdainių miesto, Vilainių, Paobelio, Janušavos ir Pelėdnagių kaimų gyventojai.

Seniūnas pateikė pasiūlymą palūkėti kitų metų. Savivaldybės administracija rajone nuo 2019 m. stato naujus antžeminius ir pusiau požeminius konteinerius, tad tokius galima būtų įrengti ir vietoje dabartinio mūrinio pastato arba kitose kaimo vietose. „Šiais metais, jeigu niekas nepasikeis, pirmieji nauji konteineriai turėtų atsirasti prie Stuobrių g. 1-ojo namo“, – sakė A. Bružas.

 „Mes svarstysime galimybę įrengti naujus antžeminius ar pusiau požeminius konteinerius, tai turėtų padėti išspręsti problemą gyvenvietės centre“, – sakė bendruomenės pirmininkė R. Ivanovienė.