Į kanalizaciją nebegali išleisti kenksmingų nuotekų
Bendrovė „Kėdainių vandenys“ sustabdė nuodingomis cheminėmis medžiagomis prisotintų nuotekų priėmimą iš bendrovės „Kėdainių oda“. Tai padaryta konstatavus, kad leidžiamos teršalų normos iš šios įmonės atitekančiame vandenyje viršijamos kelis ar net kelias dešimtis kartų. Tai viena esminių priežasčių, dėl kurių buvo sutrikęs miesto nuotekų valymo įrenginių darbas ir į Nevėžį kurį laiką tekėjo tinkamai neišvalytas vanduo. Uždarius „Kėdainių odos“ nuotekų vamzdynus, situacija vandenvalos įrenginiuose pastebimai pagerėjo.
Kantrybės taurė persipildė
„Nustačius, jog bendrovė „Kėdainių oda“ išleidžiamuose vandenyse toksiškų medžiagų koncentracija ženkliai viršija leidžiamas normas, buvo priimtas principinis sprendimas iš šios bendrovės nuotekų daugiau nebepriimti. Jos vadovams buvo paaiškinta, kad nuotekų priėmimą atnaujinsime tik tada, kai nuodingų medžiagų koncentracija neviršys sutartyje numatytų normų. Dėl vienos įmonės nesugebėjimo susitvarkyti negalime rizikuoti visų Kėdainių pramone“, – sakė Kėdainių rajono meras Saulius Grinkevičius.
Nustačius, jog bendrovė „Kėdainių oda“ išleidžiamuose vandenyse toksiškų medžiagų koncentracija ženkliai viršija leidžiamas normas, buvo priimtas principinis sprendimas iš šios bendrovės nuotekų daugiau nebepriimti. Jos vadovams buvo paaiškinta, kad nuotekų priėmimą atnaujinsime tik tada, kai nuodingų medžiagų koncentracija neviršys sutartyje numatytų normų. Dėl vienos įmonės nesugebėjimo susitvarkyti negalime rizikuoti visų Kėdainių pramone.
Kėdainių rajono meras Saulius Grinkevičius
Iš bendrovės „Kėdainių oda“ išeinančių nuotekų vamzdynų sklendės buvo užsuktos praėjusią savaitę, spalio 18 dieną. Tai padaryta sulaukus tyrimų išvadų, kad būtent šios įmonės technologiniuose procesuose naudojamos ir į miesto kanalizacijos tinklus išleidžiamos cheminės medžiagos ne tik viršija leistinas taršos normas, bet ir tikriausiai nulėmė precedento neturinčią avariją miesto vandenvalos įrenginiuose.
„Mūsų sutarties sąlygose numatyta, kad chromo koncentracija viename litre neturi viršyti 0,5 miligramo, tačiau iš šios bendrovės patenkančiose nuotekose chromo koncentracija viršijama nuo kelių iki keliasdešimt kartų. Visa tai kartojasi jau ne vienerius metus, tačiau bendrovės atstovai jokių išvadų nedaro“, – „Kėdainių mugei“ sakė savivaldybės kontroliuojamos bendrovės „Kėdainių vandenys“ laikinasis vadovas Robertas Lukoševičius.
Perspėjo ne kartą
Chromo junginiams šalinti bendrovėje „Kėdainių oda“ yra sumontuoti valymo įrenginiai. R. Lukoševičiaus manymu, finansinių problemų prislėgta, restruktūrizavimą išgyvenanti bendrovė tikriausiai jais visai nesinaudoja ir nuodingas atliekas pildavo tiesiai į miesto kanalizacijos tinklus. Jau anksčiau buvo konstatuota, jog neteisėti, naktimis vykdyti toksinių medžiagų išpylimai sutrikdė miesto nuotekų valymo įrenginių darbą.
„Kėdainių odos“ vadovus jau anksčiau ne kartą esame perspėję, kad susitvarkytų. Klausėme, ar ką nors padarėte, kad chromo koncentracija sumažėtų iki leidžiamų normų? Mano manymu, jie ten nieko nedarė, tik laukia, tikisi, kad mes greičiau atidarytume sklendes. Tada vėl didžiulius chromo kiekius „paduos“ į valymo įrenginius, vėl kils didžiulė problema“, – kalbėjo laikinasis bendrovės „Kėdainių vandenys“ vadovas R. Lukoševičius.
Pasak bendrovės vadovo, valymo įrenginių mikroorganizmus, kurie skaido organines atliekas, žudo ne tik nuodingi chromo junginiai, bet ir deguonies kiekį sumažinantys sulfitai. O jie taip pat buvo išleidžiami iš įvairias chemines medžiagas gamybos procesuose naudojančios „Kėdainių odos“ teritorijos.
Tariasi su mokslininku
„Priėmus sprendimą uždaryti vamzdynus ir neleisti, kad nuotekos patektų iš bendrovės „Kėdainių oda“, situacija neeilinę avariją patyrusiuose valymo įrenginiuose pastebimai gerėja. Taip pat gerėja iš nuotekų išvalymo rodikliai, į Nevėžį teka kur kas švaresnis vanduo, nei buvo iki šiol“, – džiaugėsi laikinasis „Kėdainių vandenų“ vadovas.
Kaip vyksta procesai miesto nuotekų valymo įrenginiuose, prižiūrima nuolat. Vietoje dirbantiems specialistams talkina ir juos konsultuoja Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto tyrėjas, docentas dr. Viktoras Račys.
Beje, šis mokslininkas pirmasis prakalbo apie galimas vandenvalos įrenginių darbo sutrikimo priežastis, patvirtindamas anksčiau sklandžiusias prielaidas pareiškė, jog pagrindinis šios nelaimės kaltininkas gali būti ypač didelius kiekius chromo į kanalizaciją išleidžianti bendrovė „Kėdainių oda“.
„Bendrovė „Kėdainių oda“ į nuotekų tinklus išleidžia ne tik chromo junginius bei sulfitus, bet ir kitus, ne mažiau kenksmingus cheminius junginius. Esu įsitikinęs, kad šios taršos mastai ir lėmė valymo įrenginių, kurie ir taip dirba ties savo techninių galimybių riba, veiklos sutrikimus“, – sakė KTU mokslininkas V. Račys.
Kėdainių rajono meras S. Grinkevičius dėl diversijai prilyginamo chemikalų išleidimo į nuotekų šalinimo tinklus kiek anksčiau yra kreipęsis į prokuratūrą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Piktinasi sprendimu ir neigia kaltinimus
Jau kuris laikas bendrovė „Kėdainių oda“ balansuoja ant žlugimo ribos. Jos skolos Sodrai nuolatos auga ir šiai dienai siekia 154 tūkst. eurų, o įdarbinta – 51 darbuotojas.
Kaip vyksta procesai miesto nuotekų valymo įrenginiuose, prižiūrima nuolat. Vietoje dirbantiems specialistams talkina ir juos konsultuoja Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto tyrėjas, docentas dr. Viktoras Račys.
Kaip įmonės veiklą įtakoja bendrovės „Kėdainių vandenys“ sprendimas dėl sutartyse numatytų taršos normų viršijimo visai nepriimti nuotekų?
„Kėdainių odos“ direktorius Jonas Adomavičius neslėpė pasipiktinimo bei savivaldybę ir jos kontroliuojamus „Kėdainių vandenis“ kaltino priėmus niekuo nepagrįstą sprendimą. J. Adomavičius neneigė, kad į valymo įrenginius patenka dideli chromo kiekiai, tačiau tikino, jog tai nėra nuodingi junginiai.
Pasak bendrovės „Kėdainių oda“ vadovo, šiuo metu gamyba nėra sustabdyta, įmonė funkcionuoja. Tačiau kaip bus ateityje, verslininkas sakė nežinantis. Jis baiminosi, kad sankcijos, sprendimas nepriimti nuotekų gali atsiliepti produkcijos kokybei, nebus įvykdyti partnerių užsakymai.
J. Adomavičius piktinosi, jog chromo koncentracijai mūsų šalyje keliami itin aukšti reikalavimai, kaip tuomet kitose šalyse galima į aplinką išleisti kur kas daugiau teršalų. Verslininkas prisipažino – įmonės teritorijoje esantys valymo įrenginiai veikia, tačiau nuotekų neišvalo iki reikiamos chromo junginių koncentracijos.
„Mes išvalyti galėtume, tačiau tam reikia nemažai investicijų, kurios siektų ne vieną šimtą tūkstančių eurų. Taip pat kyla klausimas, kas turi investuoti – mes ar miestas. Juk įrenginiai, į kuriuos mes atiduodame savo nuotekas, priklauso miestui“, – svarstė J. Adomavičius.
Nuo bankroto išgelbėjo teismo sprendimas
Itin sunkioje finansinėje situacijoje atsidūrusiai bendrovei „Kėdainių oda“ šiuo metu teismo sprendimu yra pradėta vykdyti restruktūrizacijos byla, paskirtas administratorius.
To prašė bendrovės direktorius, kai Sodros atstovai reikalavo įmonei pradėti bankroto procedūrą. Restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenimis, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto.
„Šiuo metu daroma viskas, kad įmonė išliktų ir sėkmingai gyvuotų. Ne viskas taip paprasta, esama problemų, tačiau įmonę tikrai norima išsaugoti“, – teigė pašnekovas.
Verslininkas džiaugėsi, jog šių metų liepą Lietuvos apeliacinis teismas atmetė Sodros prašymą kelti bankroto bylą ir leido pradėti restruktūrizacijos procedūrą.
„Teismas patikėjo mūsų bendromis pastangomis. Iš tiesų nieko dirbtinai nedarome, o gamyba yra toks lengvas reikalas“, – kiek anksčiau yra minėjęs pagrindinis bendrovės „Kėdainių oda“ akcininkas Vytautas Junevičius.
Įmonės ateitis – miglota
Nors jau kuris laikas V. Junevičius atvirai kalba apie investuotojo paieškas bei naują įmonės veiklos etapą, panašu, jog situacija iki šiol išlieka itin neaiški.
Praėjusį trečiadienį rajono savivaldybės mero S. Grinkevičiaus kabinete susitikus laikinajam „Kėdainių vandenų“ vadovui, KTU docentui V. Račiui bei įmonės „Kėdainių oda“ atstovams, buvo pristatytas potencialiu investuotoju ir būsimu bendrovės vadovu įvardintas verslininkas Kęstutis Laukys.
Jis neslėpė nerimo dėl susidariusios situacijos, kai uždarius nuotekų išleidimo sklendes reikalaujama iki nustatytų reikalavimų sumažinti išleidžiamų teršalų kiekius. Pasak K. Laukio, tai sunkiai įgyvendinama užduotis, nes Lietuvoje šie reikalavimai labai griežti, o kitose šalyse – kur kas liberalesni. Be to, nuosaviems valymo įrenginiams praplėsti iki tokio pajėgumo, kad jie tinkamai išvalytų atliekas, reikia ne kelių dešimčių tūkstančių, bet milijonų eurų.
Paklaustas, kas šiuo metu yra „Kėdainių odos“ savininkas, būsimu bendrovės vadovu įvardintas K. Laukys minėjo, jog akcijos išlieka V. Junevičiaus rankose. O jų pirkimo sandoris, paaiškėjus, jog nesusitvarkiusi savo nuotekų įmonė negalės toliau dirbti, gali ir neįvykti.
„Dar savaitę palauksiu, žiūrėsiu, kaip čia viskas bus. Jeigu nuotekų priėmimas nebus atnaujintas, greičiausiai atsisakysiu planų investuoti, juolab, kad turiu kitą, pelningai dirbančią įmonę“, – kalbėjo verslininkas.
