Dažnas Surviliškio seniūnijos gyventojas, paklaustas, ką verta aplankyti apylinkėse, net nedvejodamas pasako, jog vienas svarbiausių objektų – Bakainių piliakalnis.

Bakainių piliakalbis, dar vadinamas pilimi, įrengtas Liaudės upelio kairiajame krante esančiame plačiame aukštumos kyšulyje. Tame pačiame kyšulyje įrengti ir tam pačiam kompleksui skiriami priešpilis bei papilys.
Svarbiausia tolimoji kalva

Atvykus prie piliakalnio pirmiausia pasitinka papilys.

Atvykus prie piliakalnio pirmiausia pasitinka papilys.

Neretai atvykėliai į šį unikalų kampelį, pamatę aukščiausią kalvą, įsivaizduoja, jog ji ir yra piliakalnis, tačiau toks manymas klaidingas. Surviliškietės istorijos mokytojos Irenos Vaitkevičienės teigimu, žinoma, kad pagrindinis piliakalnis yra tolimiausias. Tad einant nuo aikštelės, į kurią atvažiuojama aplankyti Bakainių piliakalnio, jis yra pats tolimiausias, o ne aukščiausias vidurinysis.
„Logiška, jog pats svarbiausias pylimas yra tas, kuris kažkada buvo sunkiausiai priešų pasiekiamas. Manome, kad Bakainių pilis buvo pastatyta tik gynybai. Jos vieta pasirinkta labai apgalvotai – patekti į ją buvo galima tik vienu keliu iš sausumos, o iš kitų pusių ją labai gražiai ir saugiai apjuosė Liaudės upė“, –įžvalgomis dalijosi istorikė ir Surviliškio krašto žinovė.
Piliakalnis kasinėtas triskart

Didžiausias komplekse – priešpilio pylimas.

Didžiausias komplekse – priešpilio pylimas.

Bakainių piliakalnio istorija siekia kelis šimtmečius. 1372 metais kryžiuočiai mini Bakainius kaip gerai įtvirtintą piliavietę.
„Kolegų istorikų teigimu, Bakainiuose slėpdavosi aplinkinių kaimų gyventojai nuo priešų. Galvojama, kad čia kažkada stovėjo medinė pilis, bet ji nebuvo gyvenama. Iš kur tokie teiginiai? Ogi – archeologinių kasinėjimų išvados. Paprastai tose vietose, kur kažkada virė nuolatinis gyvenimas, archeologai kasinėdami randa puodų, įrankių, kitokių buities rakandų liekanų. Bakainiuose rastas tik žiedas ir molinis verpstukas“, – sakė I. Vaitkevičienė.

Mokytojos teigimu, Bakainių piliakalnis kasinėtas tris kartus. 1841 metais šią vietovę kasinėjo generolas Vladimiras Siversas, 1898 metais – A. E. Malmgrenas, dar būta kelių ekspedicijų, o 2012 metais tyrėjas Mantas Daubaras atliko detaliuosius Bakainių piliakalnio su priešpiliu tyrimus. Jo manymu, priešpilis ir papilys buvo pradėti naudoti nuo X – XI amžiaus, o XIV amžiuje priešpilio pylimas buvo sustiprintas akmenų grindiniu. Papilio teritorijos pakraščiais I tūkstantmečio pabaigoje – antrojo pradžioje stovėjo vienokios ar kitokios paskirties statiniai. Tyrimų metu aptiktas iš lauko riedulių sudėtas grindinys, keramikos liekanų, keturioliktajam amžiui būdingas žalvarinis žiedas, molio tinko gabaliukų, gyvūnų kaulų.
Pasak I. Vaitkevičienės, minčių apie Bakainių piliakalnį yra įvairių. „Rašoma, kad aštuonioliktame amžiuje piliakalnį buvo sustiprinę ir parengę gynybai švedų kariniai daliniai. Mes gaudome kiekvieną žinią apie savo krašto istoriją ir ją lipdome tarsi didelę mozaiką“, – sakė istorijos mokytoja.
Kalną supylė kepurėmis

Bakainių pilies pylimas toliausiai nutolęs nuo atvykimo vietos.

Bakainių pilies pylimas toliausiai nutolęs nuo atvykimo vietos.

Iš lūpų į lūpas perduodamos žmonių legendos byloja, kad Bakainių pilies kalnas buvo supiltas buvusio mūšio vietoje. Tai padarė nuožmioje kovoje žuvusio vado gailėję kariai. Žmonės taip gailėjo savo karvedžio, kad ant jo kapo kepurėmis nešė žemes ir pylė. Po kurio laiko susigriebta, kad kapas tapo dideliu kalnu. Dar yra kalbama, kad senų senovėje šioje vietoje būdavo aukojamos aukos seniesiems pagonių dievams.
Tvarka atvėrė grožį

Nuo piliakalnio atsiveria užburiantys vaizdai į Liaudės upelį.

Nuo piliakalnio atsiveria užburiantys vaizdai į Liaudės upelį.

Bakainių piliakalnio kompleksas priklauso Krekenavos regioniniam parkui. 1997 metais piliakalnis įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų vertybių registrą. 2005 metais pripažintas valstybės saugomu objektu, o 2007-aisiais įtrauktas į išskirtinę kultūrinę vertę turinčių kultūros paveldo vietovių sąrašą.
Pastaraisiais metais Bakainių piliakalnis tiesiog atjaunėjo ir pražydo savo unikaliu grožiu. Čia buvo sutvarkyta aplinka, išgenėta nemažai medžių.
Mėgstama susibūrimo vieta
Bakainių piliakalnis nuo neatmenamų laikų – mėgstama aplinkinių vietovių gyventojų susibūrimo vieta. „Kažkada kalbėta, kad laužo dūmais ant piliakalnio buvo perduodamos įvairios žinios toliau gyvenantiems žmonėms, tai mūsų kultūros darbuotojai prieš gerą dešimtmetį, minėdami Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, pabandė padaryti piliakalnių sąšauką. Ant šio ir arčiausiai esančių piliakalnių uždegė didelius laužus. Renginiai buvo šaunūs, tačiau vieni kitų laužų dūmų nematėme. Nors eksperimentas ir nebuvo pagrįstas, tačiau mintis liepos 6-ąją rinktis ant piliakalnio išliko. Dabar jau tapo tradicija šią gražią vasarišką šventę švęsti būtent Bakainių piliakalnio komplekse. Kasmet suvažiuoja daugybė žmonių, susirenka artimiausių kaimų gyventojai, jų draugai, artimieji. Vyksta įvairūs koncertai, pramogos, pamokos, užsiėmimai. Džiugu, kad turėdami nuostabią vietą, išmokome ją išnaudoti“, –sakė I. Vaitkevičienė.

Istorijos mokytoja Irena Vaitkevičienė kiekvieną rudenį ant Bakainių piliakalnio atsiveža mokinius ir su jais kalba apie krašto praeities vingius.

Istorijos mokytoja Irena Vaitkevičienė kiekvieną rudenį ant Bakainių piliakalnio atsiveža mokinius ir su jais kalba apie krašto praeities vingius.

Mokytojos teigimu, piliakalnio teritoriją labai rūpestingai prižiūri Surviliškio seniūnijos darbuotojai, o aplinkinių mokyklų vaikai čia surengia išvažiuojamąsias pamokas, kad tikrovėje pamatytų piliakalnį ir galėtų padiskutuoti, kam ir kaip jis tarnavo.

Panašios naujienos