Kėdainių rajono savivaldybės administracija kategoriškai atmeta viešoje erdvėje pasirodžiusius priekaištus, esą dar vasarą likviduojant seną, avarinės būklės pastatą buvo galima sutaupyti 10 tūkstančių eurų. O Kėdainių miesto seniūno Valentino Tamulio teiginiai, esą ūkininkai galėjo seną malūną nugriauti nemokamai mainais už statybinį laužą, demonstruoja jo absoliučią nekompetenciją.
Pasirinko mažiausią kainą
Ne vieną dešimtmetį akis badęs, miesto piktžaizde virtęs apleistas malūno pastatas praėjusią vasarą pagaliau buvo nugriautas. Nors jis kadaise privatizuotas, tačiau Registrų centre jo nuosavybė taip ir nebuvo įregistruota, avarinės būklės, pavojų keliantį statinį patikėta likviduoti rajono savivaldybei.
Paskelbus viešųjų pirkimų konkursą pasirinkta mažiausią kainą pasiūliusi atestuota bendrovė – UAB „Alkuras“. Jos paslaugos rajonui kainavo 10 tūkst. eurų.
Pribloškė nekompetencija
Tačiau viešoje erdvėje pasirodė kandidatu į mero postą pasiskelbusio Kėdainių seniūno Valentino Tamulio svarstymai, esą šiuos darbus buvo galima atlikti nemokamai. Jo teigimu, nugriauti avarinės būklės pastatą, mainais už kelių remontui naudojamą statybinį laužą siūlė rajono ūkininkai.
Griauti pastatus teisę turi ne bet kas, o tik atestuota, aukštus reikalavimus atitinkanti įmonė. Todėl kalbos, jog kažkas siūlė tai padaryti nemokamai, man primena visišką nesusigaudymą esamoje situacijoje.
Rajono savivaldybės administracijos Statybos ir turto skyriaus vedėja Audronė Naujalienė.
Šiuos seniūno V. Tamulio teiginius apie neva praleistą progą sutaupyti 10 tūkst. eurų Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Statybos ir turto skyriaus vedėja Audronė Naujalienė pavadino visišku populizmu ir nekompetencijos demonstravimu.
„Griauti pastatus teisę turi ne bet kas, o tik atestuota, aukštus reikalavimus atitinkanti įmonė. Todėl kalbos, jog kažkas siūlė tai padaryti nemokamai, man primena visišką nesusigaudymą esamoje situacijoje“, – kalbėjo Statybos ir turto skyriaus vedėja A. Naujalienė.
Norint griauti – reikia ir projekto, ir leidimo
Pasak savivaldybės administracijos atstovės, nusprendus nugriauti bešeimininkiu turtu pripažintą, avarinės būklės seno malūno pastatą, pradžioje buvo atlikta ekspertizė, vėliau – parengtas griovimo projektas ir gautas leidimas statinio griovimui. Tą padaryti savivaldybę įpareigojo statybos bei griovimo procesus reglamentuojantys teisės aktai. Tuomet imta ieškoti, kas galėtų nugriauti vaiduokliu virtusį ir pavojų keliantį pastatą.
Kodėl buvo atmestas pasiūlymas, kad nemokamai, mainais už kelių remontui naudojamą statybinį laužą, seną pastatą savo jėgomis išardytų ūkininkai?
„Šiuos darbus atlikti gali tik atestuota, leidimus tvarkyti atliekas turinti įmonė. Todėl buvo paskelbtas pirkimų konkursas, jame dalyvavo kelios šioje srityje besispecializuojančios įmonės. Laimėtoja tapo mažiausią kainą – 9 tūkst. 999 eurus ir 98 centus – pasiūliusi bendrovė „Alkuras“, – sakė A. Naujalienė.
Būtini atestai ir taršos leidimai
„Seniūno kalbos, kad šiuos darbus nemokamai galėjo atlikti rajono ūkininkai – visiška nesąmonė. Nebent ūkininkai turėtų visus reikiamus atestatus, būtų registruotais atliekų tvarkytojais“, – sakė rajono savivaldybės Statybos ir turto skyriaus vedėja A. Naujalienė.
Beveik tris dešimtmečius Kėdainių miestą darkiusį malūną nuo žemės paviršiaus nušlavusi atestuota bendrovė „Alkuras“ specializuojasi mūrinių ir medinių pastatų griovime, taip pat išveža ir utilizuoja visą statybinį laužą, sutvarko teritoriją ar žemės sklypą.
„Bendrovės nuosavybėje esanti technika bei nuolatiniam partneriui UAB „Astekas” Aplinkos apsaugos agentūros patvirtintas taršos leidimas Nr. TL-KL.3-15/2016 suteikia teisę griauti ir ardyti įvairaus sudėtingumo statinius, taip pat ir priklausančius ypatingųjų kategorijai, bei apdoroti ir utilizuoti statybinio laužo atliekas“, – skelbiama įmonės tinklapyje.
Pribloškė ir dar vienas seniūno siūlymas
Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius Ovidijus Kačiulis nesuvokimais vadino ir V. Tamulio svarstymus, esą sutaupius lėšų būtų galima įrengti laikiną perėjimą per Smilgos upelį kol vyksta tilto rekonstrukcija.
Pasak O. Kačiulio, tokie pamąstymai liudija apie kompetencijos trūkumą. Visų pirma, sumos, kurią sutaupyti galbūt pavyktų tik teoriškai – tikrai nepakaktų laikino tiltelio įrengimui. O apie kokią nors savavališką jo statybą, O. Kačiulio teigimu, negali būti net kalbos.
„Seniūnijoje turime auksarankių vyrų, kasdien atliekančių daugybę miestui reikalingų darbų. Pasitelkę juos, mes patys, savo jėgomis galėjome pastatyti laikiną tiltelį per Smilgą, kad žmonėms būtų patogu“, – spaudai yra minėjęs V. Tamulis.
„Statant tiltą, kad ir laikiną – pirmiausia turi būti atsižvelgiama į gyventojų saugumą, į keliamus aukštus reikalavimus. Todėl šiuos darbus turi teisę atlikti ne seniūnijos „auksarankiai“, o atestuota statybos įmonė. Savam kieme lentą per griovį permesti gal ir galima, tačiau čia kalbama apie viešosios paskirties objektą, kuris privalo atitikti tam tikrus statybos reglamentus“, – sakė O. Kačiulis.
Kilę nepatogumai – tik laikini
Pasak Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus, rengiant pėsčiųjų tilto per Smilgos upelį projektą laikinas praėjimas nebuvo numatytas. Kilus diskusijai, jog galbūt praėjimo visgi reikėtų, darbus atliekanti bendrovė „Kauno tiltai“ paskaičiavimo, jog laikina, iš statybinių pastolių suręsta konstrukcija miestui kainuotų apie 13-15 tūkst. eurų.
„Tokių lėšų numatyta nebuvo, tačiau mes išsprendėme laikinas gyventojų problemas. Buvo pakoreguoti visuomeninio transporto maršrutai, kad patogu būtų tiek mokiniams, tiek ir vyresnio amžiaus žmonėms, įrengtas laikinas sustojimas. Noriu pabrėžti, jog kilę trumpalaikiai nepatogumai – tik laikini. Netrukus gyventojai galės džiaugtis nauju, šiuolaikišku tiltu“, – sakė O. Kačiulis.
Pėsčiųjų tilto per Smilgos upelį rekonstrukciją žadama baigti jau gruodžio mėnesį, iki Kalėdų.
