Situacija, kai į miesto nuotėkų tinklus neteisėtai išpylus didelį cheminių medžiagų kiekį sutriko valymo įrenginių darbas, privertė atkreipti dėmesį į aktualią problemą. Kėdainių miesto nuotekas valantys įrengimai dirba ties savo galimybių riba, todėl bet koks papildomas teršalų kiekis gali sukelti rimtus sutrikimus. Ši neeilinė situacija parodė, jog planuojama Zabieliškio sąvartyno plėtra negalima dėl esminių techninių kliūčių – valymo įrenginiai negalėtų išvalyti šio atliekų kapinyno išskiriamų teršalų. Tai patvirtino Kėdainiuose viešėjęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas.
Apsilankius ministrui prisiminta ir sąvartyno problema
Ar Kėdainių pakraštyje esantis Zabieliškio sąvartynas taps viso Kauno regiono atliekų kapinynu, į kurį nenutrūkstamu srautu iš kelių aplinkinių savivaldybių riedės sunkvežimiai su dvokiančiomis šiukšlėmis?
Šis klausimas, į kurį iki šiol nesama aiškaus atsakymo, jau kuris laikas kelia rimtas aistras Kėdainių rajone. Suprantama, jog gyventi išplėsti planuojamo ir regioniniu tapti galinčio sąvartyno pašonėje niekas nenori…
Šioje situacijoje ne viskas taip paprasta – nors Kėdainių rajono meras Saulius Grinkevičius deda visas pastangas jau anksčiau suplanuotai sąvartyno plėtrai stabdyti, tačiau nuo rajono savivaldybės pozicijos šioje situacijoje priklauso toli gražu ne viskas. Šį projektą vykdo Kauno regiono atliekų tvarkymo centras, kuriame didžiausią įtaką turi didžiausias dalininkas – Kauno miesto savivaldybė ir jai priklausanti komunalinių paslaugų įmonė „Kauno švara“.
Tačiau šioje situacijoje ne viskas taip paprasta – nors Kėdainių rajono meras Saulius Grinkevičius deda visas pastangas jau anksčiau suplanuotai sąvartyno plėtrai stabdyti, tačiau nuo rajono savivaldybės pozicijos šioje situacijoje priklauso toli gražu ne viskas. Šį projektą vykdo Kauno regiono atliekų tvarkymo centras, kuriame didžiausią įtaką turi didžiausias dalininkas – Kauno miesto savivaldybė ir jai priklausanti komunalinių paslaugų įmonė „Kauno švara“.
Įvykus neeilinei situacijai bendrovės „Kėdainių vandenys“ valymo įrenginiuose privertė vėl prisiminti kuriam laikui kiek pritilusias diskusijas apie Zabieliškio sąvartyno plėtrą. Šiuo klausimu nedviprasmiškai pasisakė ir Kėdainių viešėjęs aplinkos ministras K. Navickas. Jo vertinimu – šioje situacijoje, kol esama dar neišspręstų problemų, sąvartyno plėtra nėra galima.
„Kėdainių vandenų“ pažyma kelia abejonių
Ką bendro turi Kėdainių miesto buitinių nuotėkų valymo įrengimai ir planai Zabieliškio sąvartyną paversti viso regiono atliekų kapinynu?
Šie du objektai tarpusavyje nesusijusiais atrodo tik iš pirmo žvilgsnio. Iš tikrųjų valymo įrenginiai plėtros planuose vaidina esminį vaidmenį, nes į juos turėtų patekti sąvartyno filtratas – kenksmingomis medžiagomis prisotintas vanduo. Tad valymo įrenginiai visą šią substanciją privalėtų išvalyti iki aplinkosauginius standartus atitinkančio lygio.
Bendrovės „Kėdainių vandenys“ vadovas Kęstutis Vaitkevičius raštu, adresuotu Kauno regiono atliekų tvarkymo centrui yra patvirtinęs, kad jo vadovaujamos įmonės valymo įrenginiai yra pajėgūs priimti sąvartyno filtratą ir jį išvalyti. Tačiau ar teiginiai, po kuriais pasirašė K. Vaitkevičius – yra tiesa?
Tai kas įvyko rugpjūčio pabaigoje–rugsėjo pradžioje, kai į kanalizacijos tinklus kažkam nelegaliai išleidus didelius chemikalų kiekius sutrikimo valymo įrenginių darbas, privertė dar kartą įvertinti realią Kėdainių miesto buitines nuotekas išvalyti turinčių įrenginių būklę.
Kėdainiuose bei valymo įrenginius apžiūrėjęs viešėjęs aplinkos ministras K. Navickas neslėpė – problemų esama ypač daug. Viena jų, kad įrengimai nepajėgūs tinkamai išvalyti nuotekų, dėl ko į Nevėžį išleidžiamame vandenyje esantis azoto kiekis viršija leistinas normas. Europos komisijai dėl šio fakto pradėjus pažeidimo procedūrą, jeigu nieko nebus daroma, gresia solidi bauda, kurią teks dengti iš šalies biudžeto.
K. Navicko verdiktas: sąvartyno nuotekos sukeltų ekstremalią padėtį
„Šitas įrenginys turi sisteminių bėdų. Dėl ko nepasiekiami reikiami (nuotekų išvalymo – red.) parametrai? Mano turimais duomenimis, buvo pasirinkta eksperimentinė, praktikoje nepatikrinta technologija, kuri yra ir brangi, ir neefektyvi, tą dabar rodo objektyvūs kriterijai.
Dėl to Europos komisija pradėjo prieš Lietuvą pažeidimo procedūrą ir dėl to jau yra numatyta rekonstruoti šios įmonės („Kėdainių vandenys“, – red.) įrengimus“, – viešėdamas Kėdainiuose kalbėjo K. Navickas.
Paklaustas, ar planuojamo plėsti Zabieliškio sąvartyno filtratas esant dabartinei situacijai, galėtų būti išvalomas, aplinkos ministras buvo kategoriškas.
„Kitas, koncentruotas (teršalų – red.) šaltinis turėtų padaryti tokią pačią žalą, kurią dabar padarė nelegalus išleidimas. Reikia paminėti, kad iš sąvartynų patenkantis filtratas nėra „tradicinės“ nuotekos. Jis labai koncentruotas, jo negalima tiesiai leisti į valymo įrenginius, pirmiausia turi būti apvaloma pati taršiausia dalis.
„Dėl ko buvo taip lengvabūdiškai pasakyta, jog Kėdainių vandenys galės priimti papildomą filtratą iš sąvartyno – man kelia labai daug klausimų“, – akcentavo aplinkos ministras.
Miestas liks be valymo įrengimų?
Kalbėdamas apie galimas pasekmes, K. Navickas minėjo net patį blogiausią scenarijų.
„Jeigu atsitiks taip, kad taršos lygis bus daug kartų viršytas, nei leidžiama jų (bendrovės „Kėdainių vandenys“ – red.) leidime, bus atliekamas poveikio aplinkai vertinimas, o įmonė negalės toliau egzistuoti. Ką tai reiškia, miestas lieka be nuotekų (valymo – red.)?“, – kalbėjo aplinkos ministras K. Navickas.
Kėdainių miesto nuotekų valymo įrengimai kartą jau buvo rekonstruoti. Tai vyko prieš 11 metų bei kainavo 10,4 mln. eurų. Didžiąją dalį projekto vertės, 8,84 mln. eurų tuomet skyrė Europos Sąjungos fondai bei šalies biudžetas. 1,56 mln. eurų finansinė našta teko Kėdainių rajono savivaldybei, jos kontroliuojama bendrovė „Kėdainių vandenys“ šiam tikslui paėmė ilgalaikę paskolą 7 metams.
Praeities klaidų kaina
Kas nutiko, jog daugiau, 10 mln. eurų kainavę vandenvalos įrengimai neveikia taip, kaip turėtų veikti? Kodėl į Nevėžį patenka daugiau teršalų, nei yra leidžiama Europos Sąjungos normatyvuose? Gal tuomet projektą vykdžius savivaldybei buvo netinkamai pasirinkta technologija, neįvertinta, jog per eilę metų daugės nuotekų, prie miesto tinklų bus prijungiami ir šalia esantys kaimai?
„Įtakos turėjo abu paminėti dalykai. Vienas jų – netinkamas technologijos pasirinkimas, antras – nebuvo tinkamai įvertinti nuotekų kiekiai ir jų cheminė sudėtis. Matau, kad visos technologinės galimybės situacijai suvaldyti jau yra išsemtos, todėl reikia keisti pačią technologiją“, – kalbėjo K. Navickas.
Paklaustas apie galimus šios problemos sprendimo būdus, aplinkos ministras minėjo vienintelę išeitį – modernizuoti Kėdainių buitinių nuotekų tinklus taip, kad į Nevėžį išleidžiamame vandenyje esantis teršalų kiekis neviršytų leidžiamų normų.
Preliminariais skaičiavimais, ši rekonstrukcija kainuotų apie 3,5 mln. eurų. Tačiau šie skaičiavimai, pasak bendrovės „Kėdainių vandenys“ direktoriaus Kęstučio Vaitkevičiaus – atlikti prieš pusantrų metų.
Kas mokės už praeities klaidas – šiuo metu dar vis diskutuojama. Aplinkos ministerija deklaruoja pasiryžimą padengti 50 procentų sumos, tačiau rajono savivaldybės vadovai tikisi didesnio prisidėjimo. Jų teigimu, pusė reikalingos sumos – rajono biudžetui taptų nepakeliama finansine našta.
