Žurnalas „Reitingai“ skelbia geriausių šių metų Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingus. Tarp palankiausiai vertinamų valstybinių universitetų lyderio poziciją išlaiko Vilniaus universitetas (VU), o valstybinių kolegijų reitinge ir toliau pirmauja Vilniaus kolegija.
Švietimo ir mokslo žurnalas „Reitingai“ kasmet viešina išsamius ir plačius švietimo institucijų tyrimus bei reitingus.
Universitetų lyderiai – VU ir ISM
Geriausių valstybinių universitetų penketuke tradiciškai lyderiauja Vilniaus universitetas (VU), surinkęs 74,03 taško, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) – 61,43, Kauno technologijos universitetas (KTU) – 60,34, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) – 60,28 ir VILNIUS TECH universitetas, gavęs 55,4 taško.
Tuo metu tarp privačių universitetų lyderystę išlaiko ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, surinkęs 67,72 taško.
Žurnalas „Reitingai“ skelbia, kad iš viso universitetai buvo vertinti pagal 42 skirtingus parametrus, kurie buvo sugrupuoti į penkis stambius kriterijus.
Už alumnų kuriamą pridėtinę vertę ir darbdavių nuomonę universitetai galėjo gauti iki 35 taškų, už mokslo, meno ir sporto veiklą bei pridėtinę vertę šalies ūkiui – iki 30 taškų, už studentus ir studijas – iki 20 taškų, už konkuravimą tarptautinėje studijų erdvėje – iki 10 taškų, o už esamą ir ateities akademinį personalą universitetams galėjo būti skiriama iki 5 taškų.
Iš viso už šiuos kriterijus buvo galima surinkti 100 taškų.
Žurnalas „Reitingai“ pabrėžia, kad tarp valstybinių universitetų didžiausią atlyginimą po bakalauro ir magistro studijų gauna LSMU alumnai – 3 383 ir 5 238 eurų, o po doktorantūros studijų – Klaipėdos universiteto studentai, gaunantys 7 898 eurus.
Vertinant privačius universitetus, didžiausius atlyginimus po bakalauro ir doktorantūros studijų gauna ISM absolventai. Jų atlygiai atitinkamai siekia 2 579 ir 6 234 eurus. Po magistro studijų didžiausi atlyginimai, siekiantys 8 644 eurus, mokami Balstogės universiteto filialo (BUF) alumnams.
Pirmauja Vilniaus bei Šv. Ignaco Lojolos kolegijos
Pirmąsias valstybinių kolegijų reitingo vietas užima Vilniaus kolegija, surinkusi 78,81 taško, Kauno kolegija (77,37), Lietuvos inžinerijos kolegija (61,5), Klaipėdos valstybinė kolegija (60,56) bei Lietuvos jūreivystės akademija, gavusi 55,23 taško.
Tuo metu nevalstybinių kolegijų reitinge pirmauja Šv. Ignaco Lojolos kolegija, surinkusi 55,67 taško, Lietuvos verslo kolegija (54,01 taško) bei SMK aukštoji mokykla, gavusi 52,12 taško.
Žurnalas „Reitingai“ skelbia kolegijas reitingavęs panašiai kaip universitetus. Iš viso kolegijos buvo vertintos pagal penkis stambius parametrus: už alumnų kuriamą pridėtinę vertę ir darbdavių nuomonę kolegijos galėjo surinkti iki 35 taškų, už mokslo, meno ar sporto veiklas bei pridėtinę vertę šalies ūkiui – iki 25 taškų, už studentus ir studijas – iki 25 taškų, už konkuravimą tarptautinėje studijų erdvėje – iki 10 taškų, o už kolegijos esamą bei ateities akademinį personalą – iki 5 taškų.
Iš viso kolegijos maksimaliai galėjo surinkti po 100 taškų.
Gimnazijų reitingas: lyderiauja Vilniaus ir Klaipėdos licėjai
Žurnalas „Reitingai“ skelbia, jog vertinant šių metų Lietuvos abiturientų pasiekimus, tarp šalies gimnazijų lyderiaujančias pozicijas užima Vilniaus ir Klaipėdos licėjai, o pagal bendrus moksleivių švietimo rodiklius tarp savivaldybių pirmauja Kaunas.
Tarp gimnazijų lyderiauja sostinės ir uostamiesčio licėjai
Žurnalas „Reitingai“ pažymi, kad vertinant gimnazijas tradiciškai buvo atskirtos mokyklos, kurios mokinius atsirenka ir kurios priima mokinius pagal vadinamąjį teritorinį principą.
Atrankinių mokyklų pirmajame penketuke atsidūrė Vilniaus licėjus, surinkęs 90,8 taško, Vilniaus jėzuitų gimnazija (88,99), KTU gimnazija (86,72) Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija (84,04) bei LSMU gimnazija, kuriai buvo skirta 78,79 taško.
Tuo metu neatrankinių mokyklų geriausiųjų penketuką sudarė Klaipėdos licėjus, įvertintas 80,69 taško, Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija (71,05), Kauno „Saulės“ gimnazija (69,21), Vilniaus „Saulės“ privati gimnazija (68,76) bei 68,34 taško gavusi Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija.
Žurnalas „Reitingai“ atkreipia dėmesį, kad sudarant gimnazijų reitingą buvo remtasi valstybinių brandos egzaminų, kuriuos abiturientai laikė 2024 vasarą, rezultatais.
Atliekant vertinimą, visi egzaminai, priklausomai nuo to, kokia jų svarba stojant į šalies aukštąsias mokyklas, buvo suskirstyti į tris grupes: už lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos VBE kiekviena gimnazija galėjo daugiausia surinkti – po 15, už anglų kalbą – 10, už istoriją ir biologiją – po 7,5, o už visus kitus egzaminus – po 5 taškus.
Taip pat vertinti abiturientų gauti šimtukai – kokiai daliai abiturientų tenka vienas 100-ukas. Už šį parametrą gimnazijos daugiausia galėjo surinkti 5 taškus.
Taip pat buvo atsižvelgiama ir į stojimų į Lietuvos ir užsienio aukštąsias mokyklas rezultatus. Už didžiausią nuošimtį abiturientų, įstojusių į užsienio šalių aukštąsias mokyklas, gimnazijos surinko 5 taškus, o už didžiausią nuošimtį abiturientų, gavusių valstybės finansuojamas studijų vietas Lietuvos aukštosiose mokyklose – 10 taškų.
Geriausi moksleivių pasiekimai fiksuojami Kauno ir Vilniaus savivaldybėse
Žurnalas „Reitingai“ pagal abiturientų pasiekimus sudarė ir savivaldybių reitingą. Pagal švietimo rodiklius į TOP penketuką pateko Kaunas, Vilnius, Marijampolė, Šiauliai ir Palanga.
Tuomet prasčiausiai įvertintos buvo Kalvarijos, Alytaus, Šilalės rajonų, Pagėgių bei Rietavo savivaldybės.
Skirtumai tarp geriausių ir atsiliekančių savivaldybių matuojami kartais
„Reitingų“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas pažymi, jog vertinant skirtingas šalies savivaldybes pagal švietimo rodiklius ir mokinių pasiekimus pastebimas ryškus skirtumas tarp didmiesčių ir regionų ugdymo įstaigų.
„Skirtumai tarp pirmose ir paskutinėse reitingo vietose savivaldybių Lietuvoje yra matuojami kartais.
Atsiliekančiose savivaldybėse net neatsiranda laikančiųjų įvairių dalykų egzaminus – nei vieno visoje savivaldybėje laikančio fizikos, chemijos, IT egzaminą“, – konferencijos metė kalbėjo G. Sarafinas.
„Įsivaizduokite, jei visoje savivaldybėje nėra laikančio IT egzaminą, kaip mes galime paskui šnekėti apie stojimą į taikomąjį dirbtinį intelektą?“, – pridūrė jis.
Pasak žurnalo vyriausiojo redaktoriaus, apie smuktelėjusį savivaldybių švietimo lygį galima spręsti ir iš itin prastų egzaminų rezultatų.
„Sunku žodžių rasti, jeigu daugiau nei du trečdaliai atskirų savivaldybių dvyliktokų per matematikos valstybinį egzaminą nepasiekia 36 balų iš 100“, – kalbėjo G. Sarafinas.
„Čia neišeina kaltinti pačių jaunuolių, nes tiesiog kai kurių savivaldybių bendras švietimo lygis yra smuktelėjęs“, – pridūrė jis.
Tiesa, pasak G. Sarafino, tam daug įtakos turi ir skirtingos mokymosi sąlygos bei mokymosi pagalbos prieinamumas šalies savivaldybėse – didmiesčių gyventojai, kitaip nei regionuose gyvenantys jaunuoliai, turi galimybę naudotis korepetitorių paslaugomis.
„Dalies paribio savivaldybių abiturientai nebepajėgia konkuruoti su didmiesčių bendraamžiais, kurie gali mokytis pačiose geriausiose šalies mokyklose, lankyti korepetitorius, o didmiesčiuose korepetitorius ir lanko apie 60 proc. vyriausiųjų gimnazistų“, – kalbėjo G. Sarafinas.
„Taigi, sąlygos tarp regionų ir didmiesčių vis labiau skiriasi“, – akcentavo „Reitingų“ vyriausiasis redaktorius.
