Nemirtingumo žolė, saldėsis be kalorijų, saldžioji mįslė – šie ir daugybė kitų epitetų skiriami stevijai, arba vadinamajai medaus žolei.

Steviją galima užsiauginti patiems – jai tinka ir šiltnamis, ir palangė. Tačiau reikia rūpestingos priežiūros..

Steviją galima užsiauginti patiems – jai tinka ir šiltnamis, ir palangė. Tačiau reikia rūpestingos priežiūros..

Mūsuose šis augalas dar nėra itin populiarus, tačiau tarp sveiko gyvenimo būdo propaguotojų jis dažnai naudojamas ir labai vertinamas.
Stevija (lotyniškai – stovia rebaudiana Bertoni) – tai Pietų Amerikos kalnuose natūraliai auganti žolė, kuri šiltesniuose kraštuose sėkmingai vartojama kaip puikus cukraus pakaitalas.
Išvertus iš majų kalbos, stevija reiškia „medus“.

Idealus cukraus pakaitalas
Anksčiau maistas dažniausiai būdavo saldinamas vaisiais ir medumi. Vėliau juos nukonkuravo cukrus.
Pagrindiniai cukraus šaltiniai – cukranendrės ir cukriniai runkeliai. Tačiau jis – kaloringas, gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligas, diabetą, nutukimą.
Pasak sveikos gyvensenos praktiko Žilvino Užkuraičio, stevija – nuo 10 iki 16 kartų saldesnė už cukrų, o kalorijų beveik neturi.
Be to, stevijos skonis burnoje išsilaiko ilgiau nei cukraus.
„Ši žolelė turi steviozido, kuris už cukrų saldesnis net iki 300 kartų. Jis – tiesiog idealus cukraus pakaitalas tiek sveikiesiems, tiek ir susirgusiesiems diabetu, nutukimu, širdies bei kraujagyslių, medžiagų apykaitos ligomis.
Vienu arbatiniu šaukšteliu džiovintų ir sumaltų stevijos lapų galima pakeisti stiklinę cukraus“, – įsitikinęs Ž. Užkuraitis.
Stevijos lapelius galima naudoti tiek žalius, tiek ir džiovintus. Tačiau pridėjus jų per daug, atsiranda kartumas.
Patogiau vartoti sudžiovintą ir sumaltą į miltelius steviją. Jais galima saldinti viską – ir arbatą, ir kavą, kompotus, kepinius, tinka net konservavimui.
„Sudžiūvusius lapus galima laikyti stiklainiuose. Sumalti jų milteliai – tamsiai žalios spalvos ir labai saldūs. Savo savybių jie nepraranda ir karštame vandenyje“, – sakė Ž. Užkuraitis.

Sveikos gyvensenos praktikas Žilvinas Užkuraitis stevijas itin mėgsta ir propaguoja. (Asm. archyvo nuotr.)

Sveikos gyvensenos praktikas Žilvinas Užkuraitis. (Asm. archyvo nuotr.)

Reikia daug priežiūros
Kaip užsiauginti ir prižiūrėti steviją? Ekologė-dendrologė Edita Turskienė pataria jų sėklų ieškoti sodo prekių parduotuvėse.
Stevijas sėti reikia pavasarį į vazoną su nerūgščia, lengva dirva. Sėkliukės dygsta gana sunkiai.
Sėkliukių nereikia užžerti žemėmis – verčiau pridengti stiklu ar polietileno plėvele.
Retkarčiais sėkleles reikia pravėdinti – palaikyti, nukėlus stiklą ar plėvelę.
Žemė turi būti nuolat drėgna – stevijos nemėgsta sausros. Vazoną reikia laikyti šiltoje ir saulėtoje vietoje.
Sėkloms sudygus, stiklą ar plėvelę reikia nuimti, o daigynėlį pastatyti pačioje šilčiausioje ir saulėčiausioje vietoje.
Atsiradus dviem tikriesiems lapeliams, daigeliai su gumulėliu žemės persodinami į atskirus indelius. Jie laistomi du kartus per savaitę, vanduo praturtinamas kompleksinėmis trąšomis.
Birželio pradžioje daigeliai su vazonais išnešami į šiltnamį. Galime ten juos ir susodinti 25–30 centimetrų atstumus vienas nuo kito.
Šiltnamyje stevijas laistyti reikia gausiai bei dažnai, kartą per mėnesį patręšti. Šiam augalui labai pavojinga ir sausra, ir užmirkusi dirva.
Stevija gali užaugti iki 80 cm aukščio, žydi baltais smulkiais žiedeliais.

Žiemą – šiltai, šviesiai ir drėgnai
Prieš rudenines šalnas lauke auginamų stevijų stiebai nupjaunami 5–6 centimetrų aukštyje nuo žemės, paskleidžiami ant balto popieriaus ir džiovinami šviesioje vėdinamoje patalpoje.
Stevijos lapelių galima pasiskinti ir vasarą – prireikus, pavyzdžiui, pavaišinti svečią originalia arbatėle.
Žiemą stevijas reikia laikyti šiltoje ir kiek įmanoma šviesesnėje patalpoje. Žemė turi būti nuolat drėgna, bet ne šlapia.
Žiemą stevijos kartais numeta lapus. Dažniausiai tai atsitinka dėl drėgmės trūkumo.
Išeitis – pastatyti šalia vazono indų su vandeniu, kuris pamažu garuotų ir sukurtų drėgnesnį mikroklimatą.
Galima lapelius ir kuo dažniau apipurkšti drungnu vandeniu.
Pavasarį stevijos atsigauna, kai dažniau pradeda šviesti saulė ir kambario oras tampa drėgnesnis.

Naudojamas, kai norisi saldumo
Natūralus, gamtos dovanotas saldiklis itin mėgstamas Ž. Užkuraičio virtuvėje. Išbandykite jo siūlomą žalią kokteilį: gerai suplakite dvi stiklines ananasų sulčių, supjaustytą bananą ir pusę šaukštelio stevijos miltelių.
„Vienais metais buvome užsiauginę penkis stevijos krūmus, tad sudžiovintų lapelių pakako net keleriems metams.
Darėme ir pyragą: sausus stevijos lapelius sumaldavome ir naudodavome vietoje cukraus – labai švelnus ir įdomus skonis gaudavosi“, – pasakojo Ž. Užkuraitis.

Plinta ir Kėdainių krašte
Stevijos po truputį ima plisti ir Kėdainių krašte. Štai pelėdnagiškė Regina Banienė vasarą, kai norėdavosi atsigaivinti, tiesiog užsipildavo šio augalėlo lapų ir po truputį gurkšnodavo.
Siūlome dar vieną sveikuoliško saldumyno su stevija receptą:

Reikia:
1 dėžutės konservuotų raudonų pupelių;
2 bananų;
3 kiaušinių;
4 šaukštelių kakavos;
saujos riešutų (pagal skonį);
kelių šaukštelių stevijos miltelių.

Gaminimas:
Nuplauname ir nukošiame pupeles, supjaustome vieną bananą, viską sutriname trintuvu.
Išplakame kiaušinius, susmulkiname riešutus, supjaustome kitą bananą, viską sumaišome su pupelių mase ir saldikliu.
Tada dedame į kepimo indą, apibarstome riešutais ir šauname į orkaitę. Kepame 30 minučių 220 laipsnių temperatūroje.
Galima pagardinti džiovintais vaisiais, kokosais arba kitokiais riešutais.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.