Ne paslaptis, kad didžiosios žiemiškos šventės į gimtinę sugrąžina ir svetur išvykusius tautiečius. Rajono vadovai nutarė emigrantus pakviesti pokalbiui, kad išgirstų jų nuomonę apie gimtinę ir pamąstymus, ko trūksta Kėdainiams, kad jie taptų patrauklūs sugrįžti atgal. 

Karolina ir Andrius seka kėdainiečių gyvenimą, stebi miesto permainas ir tiki, kad pokyčiai atneš ne tik laisvę, bet ir klestėjimą.

Karolina ir Andrius seka kėdainiečių gyvenimą, stebi miesto permainas ir tiki, kad pokyčiai atneš ne tik laisvę, bet ir klestėjimą.

Rajono mero Sauliaus Grinkevičiaus teigimu, gana dažnai pasirodo pranešimų, tarsi norinčių supriešinti tautiečius: „Tarp išvykusiųjų ir likusiųjų neretai bandoma statyti sienas. Aš įsitikinęs, kad visi mes, tiek likusieji Lietuvoje, tiek dėl tam tikrų priežasčių išvykusieji, esame Lietuvos piliečiai ir turime kalbėtis, bendrauti, tartis, kaip gyvenimą daryti patrauklų. Šis susitikimas – pirmasis bandymas paatvirauti, apsikeisti nuomonėmis apie gyvenimą Lietuvoje ir svetur. Galbūt po šio susitikimo kažkas pradės brandinti mintis apie grįžimą atgal, o gal kas įkalbės bičiulius investuoti mūsų krašte. Jame vietos yra visiems.“

Pastebimos geros permainos
Pokalbyje su šiuo metu svečiose šalyse gyvenančiais kraštiečiais buvo priminta, kad Kėdainiai yra žinomas pramonės ir žemdirbystės kraštas, kuriame viena mažiausių bedarbysčių. „Kėdainiuose nedarbas vienas žemiausių Lietuvoje, o ir atlyginimai pastaruoju metu pradėjo kilti. Jei šalyje atlygis už darbą, trečiojo metų ketvirčio duomenimis, augo kiek daugiau negu aštuoniais procentais, tai Kėdainiuose tas skaičius beveik siekia dvylika procentų“, – konstatavo S. Grinkevičius.
Glaudų ryšį su emigrantais palaiko savivaldybės Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriaus darbuotojos, kurios registruoja ir santuokas, ir gimimus, ir mirtis. Pasak šio skyriaus vedėjos Gaivos Petrauskienės, per metus užregistruojama apie 550 gimimų, iš jų 150 būna apskaitomų atvykusiųjų iš užsienio. „Mes labai glaudžiai bendradarbiaujame su išvykusiaisiais gyventi svetur. Žinome, kad daugelyje šalių yra skirtingos tvarkos, veikia vis kitokie įstatymai, tad visada patariame, padedame, kai tenka tvarkyti dokumentus. Esame atviros ir pasiruošusios padėti kiekvienam“, – sakė G. Petrauskienė.
Susitikimo metu trumpai buvo kalbėta apie švietimo ir socialines paslaugas, teikiamas Kėdainių rajone. Laikinai grįžusieji teiravosi, kokios galimybės yra turiningai laiką leisti vyresnės kartos žmonėms, kodėl Kauno kolegijos Kėdainių Jonušo Radvilos studijų centro studentai pasyviai dalyvauja bendruomenės gyvenime.

Išvykusiųjų nuomonių klausėsi ne tik rajono meras S. Grinkevičius, bet ir savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Antanas Pavolis ir Socialinės paramos skyriaus vedėja Jūratė Blinstrubaitė.

Išvykusiųjų nuomonių klausėsi ne tik rajono meras S. Grinkevičius, bet ir savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Antanas Pavolis ir Socialinės paramos skyriaus vedėja Jūratė Blinstrubaitė.

Pastebi laisvę ir atvirumą
Vokietijoje šiuo metu gyvenanti vokiečių kalbos žinovė prisipažino, kad norėtų vokiečių švietimo patirtį pritaikyti Lietuvoje, nes dabar į darbą eina su dideliu entuziazmu ir mato, kaip noriai mokosi vokiečių vaikai: „Pamenu savo mokyklinius metus. Man mokykla buvo labai didelis išbandymas. Dabar galiu lyginti dvi skirtingas sistemas ir matau, ką Lietuvoje būtų galima keisti.“
Labai šiltai ir atvirai kalbėjo iš Briuselio parvykusi Karolina Štelmokaitė: „Aš visada prisistatau, kad esu kėdainietė, šiuo metu dirbanti Lietuvos labui Briuselyje. Į šį miestą išvykau dėl karjeros. Drauge su šeima dažnai parvažiuojame į Kėdainius ir įdėmiai sekame, kas vyksta gimtinėje. Džiugu dėl permainų Kėdainiuose. Matau, kad pasikeitus rajono valdžiai žmonės tapo atviresni. Tačiau tie pokyčiai naujiesiems rajono vadovams yra tarsi įpareigojimas daug dirbti ir nenuvilti kraštiečių lūkesčių. Ilgai buvome savotiškai įkalinti, o dabartinė laisvė atveria daug kelių, tad reikia būti tikrais ir drąsiais savo krašto kūrėjais.“
Pasak Andriaus Avižiaus, tarp jo pažįstamų yra daug išvykusiųjų, tačiau nemažai galvoja apie norą sugrįžti: „Labai norėtųsi, kad Kėdainiai taptų ne besitraukiančiu, bet besiplečiančiu miestu. Suprantu, kad nėra vieno sprendimo, ką padaryti, kad miestas suklestėtų, tačiau reikia ieškoti teigiamų permainų galimybių. Mums smagu grįžti į Kėdainius. Linkime kėdainiečiams būti aktyviems ir siekti tikslų.“
Po pokalbio jo dalyviai neskubėjo skirstytis, o nuoširdžiai bendravo ir kalbėjo apie kitus susitikimus.

About The Author

Related Posts

2 komentarai

  1. Gedas

    Buvau as tame susitikime, paprasciausiai paskaite statistika, visas susitikimas buvo formalus, Štelmokaite pakalbejo kazka neipatingai rislaus su daug protingu zodziu o pasiulimu jokiu. Pasake dar, kad Kėdainiuose kilo atlyginimai… Cia turbut pamirso paminet, kad įmoniu direktoriu ir visu kitu… Bet ne darbininku, o darbo birzos vadove pasake, kad yra darbo vietu bet visos deja uz minimuma…. Tai paaiskinkit man kurios tos algis kilo? Viena mergina gyvenanti Vokietijoje ir dirba mokytoja… Kalbejo labai su entuzijazmu ir uzsidegimu… Deja jos niekas neisgirdo… Vienu zodziu buvo juokdariu šou su Štelmokaite ! Kita karta net nesivarginsiu gryzes vaziuot i tokius susitikimus.

    Atsakyti
  2. lo

    o ko jus tikejotes,kazkaip reikia paarodyt kad zmones dirba savi. ir pritraukia grizt atgal,jug ir stelmokas ir jo pati ten sedi ka noret cia kaip prie ruso propagandos pavare ir visiem limpa,varyt lauk reiktu puse valdzios is kedainiu seni pirdylos tik ziuri kaip issaugot silta vieta

    Atsakyti

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.