Pavasarį miestų gatvėse galima pamatyti vis daugiau žmonių, užsiimančių fizine veikla gryname ore. Treneriai sveikina žmonių norą sportuoti, tačiau primena, kad sugrįžimas į sportą turi būti laipsniškas, kadangi po ilgų pasyvumo mėnesių žmogaus organizmas praranda iki tol turėtą ištvermę bei raumenų masę, o netaisyklingas sugrįžimas į sportą gali sukelti skausmingas traumas arba net širdies smūgį.

L.Aleksejūnaitė.

„Žiemą mūsų fizinis aktyvumas apskritai sumažėja. Žmonės, kurie įprastai sportuoja lauke, yra priversti arba ieškoti kitos aplinkos užsiimti fizine veikla, arba „atsisveikinti“ su sportu iki tol, kol atšils orai.

Žinoma, yra ir maža dalis žmonių, kurie išlieka aktyvūs ištisus metus, tačiau ilgą laiką nesportavusiems žmonėms sugrįžimas į sportą yra labai sudėtingas, nes tai reiškia, kad mūsų kūnas atpranta nuo fizinio krūvio ir gali prireikti nemažai laiko, kol vėl prie jo priprasime“, – sako Kaune įsikūrusio sporto komplekso „Padel Hub“ asmeninė trenerė Liepa Aleksėjūnaitė.

Traumos paveikia ir psichologinę būklę

Trenerės teigimu, labai daug žmonių prieš Naujuosius metus duoda sau pažadą nuo kitų metų pradėti sportuoti. Kol vieni renkasi treniruoklių sales, kiti nusprendžia išmėginti trumpų arba vidutinių nuotolių bėgimą.

„Kartais žmonės save motyvuoja įsigydami bėgimo batelius arba sportinę aprangą, neva tai yra pirmas žingsnis sporto link. Motyvacija yra gerai, tačiau pirmasis žingsnis turėtų būti laipsniškas savęs įvedimas į sportą.

Bet koks spontaniškai atsiradęs fizinis krūvis padidina rizika patirti raumenų plyšimus ar sąnarių traumas, o dar didesnė rizika kyla žmonėms, kurie serga širdies ir kraujagyslių ligomis – net ir lengva fizinė veikla, kai jai nepasiruošiama, gali sukelti širdies smūgį“, – perspėja L. Aleksėjūnaitė.

Pašnekovė priduria, kad patirtos traumos daro neigiamą įtaką ne tik fizinei, bet ir psichologinei būklei – žmogus galvoja apie patirtą nuovargį ar susižalojimus ir pradeda vengti sporto, nes fizinė veikla jam pradeda asocijuotis su nemaloniais prisiminimais.

„Panašų poveikį daro ir savęs lyginimas su kitais, kuomet manoma, kad, pavyzdžiui, aš labai pavargau, o štai mano bendradarbė vakar pradėjo bėgioti ir jai viskas gerai – turbūt sportas ne man. Tai tikrai nėra tiesa, sportuoti gali visi. Pirmiausia, sutelkite dėmesį į asmeninį progresą.

Nusistatykite sau pasiekiamus tikslus ir tik palaipsniui juos didinkite, o jeigu jaučiate kokį nors skausmą ar diskomfortą – klausykitės savo kūno. Porą dienų pailsėkite, atgaukite prarastas jėgas ir fizinę veiklą pratęskite tik tada, kai jausite, kad esate pilnai jai pasiruošę“, – pataria ji.

Sugrįžti į sportą – palaipsniui

Anglijoje įsikūrusio reabilitacijos ir fizinės medicinos centro „Osteoperformance Clinic“ duomenimis, fizinis neaktyvumas, pavyzdžiui, poilsis namuose yra glaudžiai susijęs su raumenų atrofija, o visiškai nesportuojantis žmogus per savaitę gali prarasti iki 12 proc. raumenų jėgos. Negana to, po 3-5 savaičių nenutraukiamo poilsio žmogus gali prarasti net apie 50 proc. savo raumenų jėgos.

„Todėl net jeigu ir sportavote anksčiau, turėkite omenyje, kad po pertraukos reikėtų sumažinti krūvį, kuris anksčiau jums buvo įprastas.

Darykite trumpas ir neintensyvias treniruotes, o kelių savaičių bėgyje bandykite palaipsniui kelti jų intensyvumą bei trukmę. Beje, nenumokite ranka į apšilimą. Prieš kiekvieną treniruotę jam skirkite bent 10-15 minučių, o po treniruotės atlikite tempimo pratimus.

Didesnį dėmesį skirkite tiems raumenims, kurie labiausiai „dirbo“ fizinės veiklos metu“, – komentuoja L. Aleksėjūnaitė.

Pašnekovė priduria, kad sporto kokybei ir traumų prevencijai didelę įtaką daro ir avalynės pasirinkimas. Pavyzdžiui, jeigu planuojate įsigyti bėgimui skirtus batelius, pirmiausiai pagalvokite, kur ketinate bėgti.

Jeigu bėgsite asfaltuotais keliais, vertėtų ieškoti avalynės su gera amortizacija ir atramine konstrukcija, tačiau jei jūsų maršrutas bus įvairus – bandykite surasti universalius bėgimo batelius.

„Avalynė itin svarbi ir treniruoklių salėje. Jeigu kilnojate svorius, turėkite omenyje, kad jūsų batai turėtų turėti kuo plokštesnį ir lygesnį padą. Tuomet geriau išlaikysite pusiausvyrą, o svoris bus paskirstytas tolygiai per visą pėdą. Į tai atsižvelgti yra ypatingai svarbu, kadangi treniruoklių salėje patiriamos traumos gali būti labai kraupios, ypač, jeigu sportuojama su itin sunkiais svoriais.

Tiesa, jeigu treniruoklių salėje labiau mėgstate daryti kardio treniruotes, pavyzdžiui, bėgti ant bėgtakio arba lipti laiptais, labiausiai tiktų universali sporto avalynė, panaši į bėgimo batelius“, – reziumuoja „Padel Hub“ asmeninė trenerė.

Pranešimas žiniasklaidai