Nors galimybe išsiimti sukauptas II pakopos pensijų lėšas pasinaudojo nemaža dalis šalies gyventojų, naujausias finansinės gerovės tyrimas rodo, kad pensijų sistemos pokyčiai akivaizdžiai pagerinti savo finansinę padėtį leido tik palyginti nedidelei jų grupei.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad žmonių, kurie visas atsiimtas lėšas išleido iš karto, buvo beveik tiek pat, kiek ir tų, kurie gautų pinigų praktiškai nepanaudojo.
Atsakingo skolinimosi platformos „Credit24“ jau penktąjį kartą atliktas tyrimas, skirtas nustatyti ir stebėti Lietuvos gyventojų finansinę padėtį, taupymo ir skolinimosi įpročius, parodė, kad galimybe išsiimti sukauptas antrosios pakopos pensijų santaupas pasinaudojo maždaug trečdalis (33 proc.) tyrime dalyvavusių gyventojų.
Vis dėlto pensijų kaupimo sistemos reformos poveikis gyventojų finansinei situacijai buvo skirtingas: 8 proc. visų tyrime dalyvavusių respondentų teigė, kad leidus išsiimti pensijų fonduose sukauptas lėšas jų finansinė padėtis pagerėjo. 17 proc. visų respondentų nurodė, kad atsiėmę pinigus reikšmingų pokyčių nepajuto, o 4 proc. teigė, kad jų finansinė situacija po išsiėmimo pablogėjo.
„Vienkartinė kelių tūkstančių eurų suma gali padėti padengti didesnes išlaidas ar išspręsti konkrečią finansinę problemą, tačiau dažniausiai ji savaime nepakeičia žmogaus ilgalaikės finansinės padėties.
Tyrimo rezultatai rodo, kad daliai gyventojų galimybė atsiimti lėšas suteikė daugiau lankstumo, tačiau nemaža dalis reikšmingų pokyčių nepajuto – daug priklauso nuo to, kaip gautos lėšos panaudojamos“, – pastebi Tomas Bataitis, „Credit24“ vadovas.
Dalis išleido viską
Gyventojų, kurie išsiėmė sukauptas pensijų lėšas, elgsena su gautais pinigais buvo nevienoda.
Beveik ketvirtadalis (23 proc.) pinigus atsiėmusiųjų apklaustųjų nurodė jau išleidę visą išsiimtą sumą, o 13 proc. – didžiąją jos dalį. Maždaug šeštadalis (17 proc.) teigė išleidę apie pusę pinigų, o 18 proc. – nedidelę sumos dalį.
Kita vertus, taip pat beveik ketvirtadalis (24 proc.) pinigus išsiėmusiųjų nurodė, kad gautų lėšų praktiškai nepanaudojo.
„Viešojoje erdvėje šia tema netrūksta vertinimų ir moralizavimo, tačiau tyrimas nerodo, kad vienas pasirinkimas būtų geresnis už kitą – jis atskleidžia, kokie skirtingi yra žmonių finansiniai poreikiai ir kokius sprendimus jie šiandien priima“, – dėsto T. Bataitis.
Kam gyventojai naudojo lėšas?
Tyrimas taip pat atskleidė, kad Lietuvos gyventojai į išsiimtas antrosios pakopos pensijų santaupas dažnai žiūrėjo kaip į galimybę sustiprinti savo finansinį saugumą – 16 proc. visų apklaustųjų nurodė, kad lėšas skyrė arba ketino skirti santaupoms nenumatytiems atvejams.
Lėšos taip pat dažniau buvo skiriamos investicijoms ar su būstu susijusioms išlaidoms, o ne kasdieniam vartojimui.
„Tai gerai dera su kitais mūsų tyrimų rezultatais – nemaža dalis gyventojų sako norintys sukaupti didesnį finansinį rezervą, tačiau ne visiems tai pavyksta padaryti iš kasdienių pajamų. Matome, kad daliai žmonių išsiimtos pensijų santaupos tapo būdu tokį rezervą susikurti. Vis dėlto svarbu nepamiršti, kad ilgą laiką grynaisiais laikomi pinigai dėl infliacijos praranda vertę, todėl ilgalaikėje perspektyvoje verta galvoti ne tik apie rezervo sukaupimą, bet ir apie jo vertės išsaugojimą“, – svarsto T. Bataitis.
Mažesnė dalis visų apklaustų gyventojų nurodė lėšas skyrę skoloms grąžinti (7 proc.), kelionėms, laisvalaikiui ar kasdienėms išlaidoms (6 proc.).
Tyrimo metu apklausti 1 353 Lietuvos gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Reprezentatyvi gyventojų apklausa vykdyta 2026 m. gegužės – birželio mėnesiais.
PŽ
