Po atostogų žodis „rutina“ neretai skamba kaip bausmė: vėl žadintuvas, darbai, tie patys maršrutai ir iš anksto suplanuotos dienos. Tačiau ne visiems grįžimas į įprastą ritmą pablogina savijautą.
Psichoterapeutas Dainius Jakučionis sako, kad daugeliui žmonių būtent aiškus ritmas gali padėti jaustis geriau: suteikti daugiau saugumo, mažinti vidinį chaosą ir leisti lengviau atgauti pusiausvyrą po įtemptesnių laikotarpių.
Tačiau svarbu, kas tą gyvenimo nuspėjamumą lemia: ar žmogus pats kuriasi savo rutiną, ar tiesiog yra įspraudžiamas į tokį režimą.
Tai ypač aktualu, kai Lietuvos gyventojai savo kasdienybės stabilumą vertina gana santūriai, rodo „Eurovaistinės“ inicijuotas Nacionalinis savijautos indeksas (NSI).
Tyrimo dalyvių buvo paprašyta skalėje nuo 1 (visiškai nesutinku) iki 7 (visiškai sutinku) įvertinti teiginį „mano gyvenimas stabilus ir prognozuojamas“. Paaiškėjo, kad vidutinis įvertinimas siekė 4,8 balo – taigi, nors gyventojai savo gyvenimo nelaiko visiškai chaotišku, kasdienybės stabilumo pojūtis nėra labai tvirtas.
„Kalbėdami apie sveikatą pirmiausia prisimename mitybą ar judėjimą, bet ne mažiau svarbu ir emocinė sveikata bei tai, kiek laimingi jaučiamės.
Savijautą lemia ir „tylios“ atramos: ar aš jaučiuosi palaikomas artimųjų, ar manau galintis susitvarkyti su kasdieniais iššūkiais, ar dažnai jaučiu geras emocijas, ar gyvenimą vertinu kaip stabilų.
Gauti duomenys tampa naudingu atspirties tašku – kuo geriau mes, kaip visuomenė, suprasime, iš ko susideda mūsų savijauta, tuo lengviau kiekvienam bus įvertinti, ką savo kasdienybėje galėtų sustiprinti“, – sako Eglė Laskauskaitė, farmacijos ekspertė.
Kodėl smegenims patinka žinoti, kas bus rytoj?
Pasak psichoterapeuto D. Jakučionio, žmogaus smegenys nuolat mėgina numatyti, kas vyks toliau, todėl rutina sukuria saugumo jausmą. Kuo aplinka mažiau nuspėjama, tuo daugiau dėmesio ir energijos reikia skirti jos stebėjimui bei sprendimams.
„Tai, kas kartojasi, smegenims tampa suprantama ir lengviau kontroliuojama. Kai žinome, kada kelsimės, kada dirbsime, judėsime ar ilsėsimės, mažėja neapibrėžtumo. Tai suteikia saugumo, o dalis kasdienių veiksmų tampa automatiniai – nebereikia kiekvieną kartą iš naujo nuspręsti, nuo ko pradėti“, – aiškina D. Jakučionis.
Įpročiai, pasak jo, padeda ir tausoti dėmesį. Mokantis vairuoti ar važiuoti dviračiu iš pradžių tenka sąmoningai galvoti apie kiekvieną veiksmą, tačiau ilgainiui nebereikia tiek daug dėmesio skirti pusiausvyrai išlaikyti ar pavaroms perjungti. Tada jį skirti galima aplinkai ar pačios kelionės malonumui.
Pasikartojantis ritmas bei jo sukuriami ciklai svarbūs ir kūnui, pažymi D. Jakučionis. Tyrimai rodo, kad reguliarus miego režimas su mažesne mirtingumo rizika gali būti susijęs net stipriau nei vien miego trukmė. Tad kasdien keltis panašiu metu gali būti ne mažiau svarbu nei miegoti pakankamą valandų skaičių.
Kodėl rutina gali pradėti slėgti arba paversti „zombiu“?
Vis dėlto aiški dienos struktūra savaime dar negarantuoja geresnės savijautos. Psichoterapeuto teigimu, labai svarbu, ar žmogus rutiną renkasi pats, ar jaučiasi į ją įstatytas.
„Pati monotonija savaime nėra bloga. Svarbu kitkas – ar aš ją renkuosi pats, ar man ją primeta. Kai rutiną pasirenku savo valia, jaučiuosi joje autonomiškai, ji gali tapti atrama. Tačiau kai jaučiu, kad rutina man primesta, ji ilgainiui ima slėgti“, – aiškina D. Jakučionis.
Kitas svarbus dalykas – žmogui reikia ne tik stabilumo, bet ir įvairovės. Būtent spontaniškumas gali suteikti kasdienybei daugiau džiaugsmo, o žaismingumas – ir prasmės.
„Rutina yra gerai, bet gyvenimas „autopilotu“ – jau nebe. Nemažai kasdien eina iš taško A į tašką B ir nė nepastebi, kokie žmonės, vaizdai ar kvapai buvo aplink. Tokiu atveju tiesiog atliekame veiksmus lyg zombiai, bet beveik nekuriame naujų patirčių. Toks veikimo režimas skurdina patirtį ir ilgainiui gali sustiprinti įstrigimo ir nuobodulio jausmą“, – sako D. Jakučionis.
Kaip susikurti ritmą, kuriame lieka vietos spontaniškumui?
Norintiems daugiau stabilumo, bet nenorintiems įstrigti monotonijoje, D. Jakučionis siūlo paprastą principą – reguliuoti svarbiausias kasdienybės atramas, tačiau nebandyti suplanuoti visko. Spontaniškumas nebūtinai turi reikšti didelius pokyčius, o net ir labai tvarkingoje dienotvarkėje galima palikti erdvės naujiems potyriams.
- Susikurkite stabilią bazę. Rūpinkitės miegu, numatykite valgymo, judėjimo bei bent vieno prasmingo socialinio kontakto laiką. Kai pagrindas stabilus, likusi dienos dalis gali būti lankstesnė.
- Ypač saugokite kėlimosi laiką. Jei jį stebėsite ir jo laikysitės, tai padės ne tik emocinei būsenai – reguliarus miego ritmas siejamas ir su ilgesniu gyvenimu.
- Išlaikykite tą patį laiką, bet keiskite veiklos turinį. Namo eikite kitu keliu, susitikite su kitais žmonėmis, skaitykite skirtingas knygas.
- Neplanuotą laiką įsirašykite į kalendorių. Skamba paradoksaliai, bet jei laisvo laiko nesuplanuosite patys, jūsų laiką suplanuos kiti.
- Keiskite po vieną dalyką. Taip naujovės prigyja lengviausiai ir nesukelia papildomo streso.
- Paprasčiausias būdas įnešti įvairovės – smulkmenos. Naujas maršrutas, nelankyta kavinė, iki šiol neragautas patiekalas. Kas savaitę – bent viena nauja patirtis.
PŽ
