Search
Pradžia

43 proc. jaunuolių vartoja alkoholį, 26 proc. turi rūkymo įpročių, 20 proc. yra bandę narkotikų arba norėtų jų pabandyti, 10 proc. dirba neoficialiai, net 38 proc. jaunuolių mano, kad santuoka yra visiškai nereikalinga – šiuos ir kitus faktus apie Kėdainių rajono jaunimo gyvenimą atskleidė pernai rajone atliktas jaunimo problematikos tyrimas.

Tyrimą atlikusios VšĮ „Darnaus vystymo projektai“ direktorius Žydrūnas Šipka apžvelgdamas tyrimo rezultatus teigė, kad tokie tyrimai kai kuriose savivaldybėse atliekami kas trejus metus, taip, kaip rekomenduojama, tada galima aiškiau matyti esamas tendencijas ir laiku imtis priemonių susidariusioms problemoms spręsti. Kėdainių rajone panašus tyrimas buvo atliktas tik 2011 metų pabaigoje.      

Apklausta per 300 rajono jaunuolių

Statistikos departamento duomenimis, 2022 metų pradžioje Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje gyveno 7 946 asmenys nuo 14 iki 29 m. amžiaus, tai yra 17,3 proc. visų savivaldybės gyventojų. Tyrime dalyvavo 308 jaunuoliai. Jie pildė anketą, sudarytą iš 85 klausimų, pritaikytų skirtingoms amžiaus grupėms.

Atliekant tyrimą apklausti ne tik bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose besimokantys jaunuoliai, bet ir studijuojantys, dirbantys, sukūrę šeimas, gyvenantys tiek mieste, tiek ir kaimuose.

Kaip sekasi mokykloje?

Pusė moksleivių (2011 m. 79 proc.) geba gerai arba labai gerai kontroliuoti įvykius bei spręsti mokykloje kylančias problemas. Šiuos gebėjimus didele dalimi lemia jaunuolių psichologinė savijauta mokykloje – geresnės psichologinės savijautos jaunuoliai labiau pasitiki savimi, geriau jaučiasi mokykloje ir sėkmingiau valdo kylančias situacijas bei lengviau sprendžia problemas. Pažymėtina, kad dauguma moksleivių neturi lankomumo problemos (89 proc.), 93 procentai mokosi saugioje aplinkoje. Net 35 proc. apklaustų moksleivių turi aukščiausią pažymių vidurkį (8,51–10), 27 proc. – 7,51–8,5.

Ar ruošiasi ateičiai?

Tik 10 proc. studentų sąmoningai rinkosi ir stipriai domėjosi būsimomis studijomis (2011 m. tokių buvo daugiau – 17 proc.), vidutiniškai domėjosi 81 proc. apklaustųjų. Studijas toje pačioje srityje Lietuvoje rinktųsi tęsti 76 proc. jaunuolių. Studentų aktyvumo savivaldoje lygis – vidutinis.

32 proc. apklaustų moksleivių stipriai domisi būsima profesija, dar 57 proc. respondentų būsima profesija domisi vidutiniškai. Tyrimo rezultatai rodo, kad didžiosios daugumos respondentų (96 proc.) įsitraukimo į mokinių savivaldą aktyvumo lygis yra vidutinis arba aukštas.

66 proc. dirbančių jaunuolių yra samdomi darbuotojai. 10 proc. jaunuolių nurodė dirbantys neoficialiai. Pažymėtina, kad sąmoningumo renkantis būsimą profesiją rodiklis yra vidutinis ir pagal specialybę dirba tik 23 proc. jaunuolių (2011 m. buvo 56 proc.), o 35 proc. respondentų nurodė neturintys jokios specialybės. Pagrindinės to priežastys – kad neturi specialybės, neranda darbo pagal įgytą specialybę ar ne pagal įgytą specialybę pradėjo dirbti dar studijuodami. Tyrimo rezultatai rodo, kad studijos pasirenkamos nepakankamai apgalvotai ir motyvuotai, bestudijuojant motyvacija ir savęs identifikavimas su pasirinkta profesija silpnėja.

28 proc. apklaustųjų ketina keisti darbo vietą. Pagrindinės to priežastys  – didesnio atlygio, geresnių darbo sąlygų poreikis. 47 proc. apklaustųjų dirbti planuoja išvykti į kitą miestą, 46 proc. darbo ieškos Kėdainiuose. 36 proc. apklaustųjų svarsto galimybę išvykti dirbti į užsienį. Dažniausi su noru keisti darbo vietą susiję ketinančių išvykti į kitą miestą lūkesčiai yra didesnės darbo pasirinkimo galimybės ar sunkumai rasti darbo vietą savo gyvenamojoje vietovėje. Pagrindinės darbo paieškų užsienyje priežastys – didesnė tikimybė užsidirbti daugiau pinigų ir sunkumai susirasti darbą. Svarbu paminėti, jog 68 proc. apklaustųjų nurodė, jog ketina mokytis/tęsti mokslus, o 36 proc. ketina persikvalifikuoti.

Kaip leidžia laisvalaikį?

Dauguma jaunų žmonių (81 proc.) yra patenkinti savo laisvalaikiu. Pozityviausiai savo laisvalaikio praleidimą vertina vyriausios amžiaus grupės (24–29 m.) atstovai. Tyrimo rezultatai rodo, kad savo laisvalaikiu labiau patenkinti yra tie jaunuoliai, kurių manymu jie turi daug galimybių jį praleisti įdomiai bei pakankamai lėšų pasirinkti norimą laisvalaikio leidimo formą. 57 proc. jaunuolių mano, kad jų aplinkoje trūksta veiklų, skirtų jaunimui. 

Kokios gyvenimo sąlygos?

Didžioji dalis apklaustųjų (77 proc.) gyvena su tėvais ar savo šeima/partneriu. Tėvų parama taip pat yra ir pagrindinis jaunuolių (taip nurodė 78 proc. respondentų) gaunamų lėšų šaltinis. Iš uždarbio gyvena 34 proc. respondentų, tuo tarpu nuosavą būstą turi 10 proc. apklaustųjų. Dažniausiai respondentų šeimos pajamos tenkančios vienam asmeniui per mėnesį yra nuo 286 iki 430 eurų (taip nurodė 21 proc. respondentų), 144 iki 285 eurų (18 proc.).

68 proc. nurodė, jog nėra susipažinę su būsto programa jaunoms šeimoms ir 77 proc. neketina ja pasinaudoti. 39 proc. teigė, jog nežino ir nėra girdėję apie jaunimo verslumą skatinančias veiklas. Savo verslui vadovauja tik 1 proc. respondentų, 8 proc. planuoja pradėti verslą. 

Ar aktyvūs visuomeniniame gyvenime?

Daugiau nei du trečdaliai Kėdainių rajono savivaldybės jaunimo galima priskirti žemai politinio–pilietinio aktyvumo kategorijai. 62 proc. jaunuolių požiūrio į politiką negatyvumas yra vidutiniškas. 69 proc. apklaustųjų buvo nustatytas žemas pilietiškumo labdaringumo lygis.

Į nevyriausybinių organizacijų veiklas įsitraukia vos 9 proc. jaunimo. 78 proc. apklaustųjų nėra girdėję ir naudojęsi jaunimo informavimo ir konsultavimo portalu zinauviska.lt. 38 proc. apklaustųjų per pastaruosius 6 mėnesius nėra dalyvavę savanoriškoje veikloje. 

Kokie jaunimo įpročiai?

Tyrimo rezultatai rodo, kad alkoholio vartojimas yra dažniausiai pasitaikantis žalingas įprotis jaunuolių tarpe, 43  proc. apklaustųjų yra bent kartą arba kelis ir daugiau kartų per pusmetį vartoję alkoholį (2011 m. buvo net 78 proc.). Visiškai alkoholio nevartoja 22 proc. jaunuolių (2011 m. buvo 9 proc.).

20 proc. tyrimo dalyvių teigė bandę narkotikų arba norėtų jų pabandyti. 1 proc. vartoja nuolat. Daugiau nei pusė (61 proc.) apklaustųjų niekada nerūkė, o 9 procentai nurodė, kad yra metę rūkyti.  26 proc. pripažįsta turintys rūkymo įpročių. 25 proc. apklaustųjų prisipažino bent kartą per 6 mėnesius vartoję migdomuosius/raminamuosius vaistus.  7 proc. tokius vaistus vartoja kelis kartus per savaitę.

Tyrimo rezultatai atskleidė, kad jauni žmonės nėra linkę naudotis greitųjų kreditų bendrovių paslaugomis. 

Daugiau nei du trečdaliai respondentų (71 proc.) sportuoja ne mažiau kaip kartą per savaitę, o visai nesportuoja 26 proc. apklaustųjų. Tyrimo rezultatai rodo, kad tiriamų jaunuolių fizinė sveikata ir psichologinė savijauta gali būti vertinama kaip vidutinė (48 proc.) ir gera (42 proc.). Labai dažnai apklaustieji jaučiasi sudirgę ar nervingi, blogos nuotaikos ar liūdni. 40 proc. tyrimo dalyvių jaučiasi labai gerai ir su sveikata problemų neturi. 37 proc. jaunuolių būdingi trumpalaikiai sveikatos sutrikimai.

Lytinis išprusimas gana prastas

44 proc. (2011 m. 27 proc.) respondentų nurodė retai arba išvis nenaudojantys apsaugos priemonių. Lytinį gyvenimą dažniausiai pradeda nesulaukę 17 metų (2011 m. beveik metais vėliau). Daugumos jaunuolių požiūris į santuoką yra negatyvus, 38 proc. apklaustųjų mano, kad santuoka yra visiškai nereikalinga, norint gyventi kartu, o 33 proc. nuomone prieš santuoką porai reikėtų kartu pagyventi. 

VšĮ „Darnaus vystymo projektai“ direktorius Žydrūnas Šipka teigė, kad atliekant Kėdainių rajono savivaldybės jaunimo problematikos tyrimą buvo parengtos ir rekomendacijos, kaip galima būtų spręsti vienokias ar kitokias jaunimui aktualias problemas, į ką reikia atkreipti dėmesį.

Su tyrimu ir pateiktomis rekomendacijomis galima susipažinti: https://www.kedainiai.lt/veiklos-sritys/jaunimas/tyrimai/141.

Titulinė nuotrauka: Kėdainių rajono jaunimo problematikos tyrimo rezultatus pristatė šį tyrimą atlikusios VšĮ „Darnaus vystymo projektai“ direktorius Žydrūnas Šipka. (L. Pranckevičiūtės nuotr.)