„Mieli kėdainiečiai, kažkodėl dabartinė Kėdainių savivaldybės administracija per palankią jai spaudą jus nori įtikinti, jog gyventojams reikia ženkliai didinti atliekų surinkimo mokestį, kitaip, neva, teks plėsti regioninį Zabieliškio sąvartyną. Tai – manipuliacija, neturinti daug bendro su tiesa“, – teigia Kėdainių rajono savivaldybės tarybos narė Karolina Štelmokaitė.
Milijonas už nuvežimą iki Zabieliškio
– Ar tikrai būtina didinti šiukšlių surinkimo mokestį gyventojams?
– Mokestį reikėtų gerokai didinti vos ne kasmet tuo atveju, jeigu savivaldybė paliks esamą sistemą ir joje neįvyks esminių pokyčių. Dabartinė mišrių, tai yra nerūšiuotų, atliekų tvarkymo sistema yra bloga todėl, kad gyventojai neskatinami rūšiuoti, neskatinami mažinti atliekų, už kurių tvarkymą brangiai mokame. Išlaidas labai smarkiai, visų pirma, išbrangina tų nerūšiuotų atliekų išvežimas – vežėjui, bendrovei „VSA Vilnius“ už nerūšiuotų atliekų nuvežimą iki Zabieliškio mokame po 54 eurus už toną, o tai yra itin didelė kaina.
– Manote, kad Kėdainiuose per daug išpūsta kaina?
– Patikėkite, tai tikrai didelė kaina, ir, visų pirma, keista, kad mokame ne už nuvažiuotus kilometrus, o už tonas atliekų. Tai gal dėl to metų metais tų tonų Kėdainiuose nemažėja, nors gyventojai vis labiau rūšiuoja, o ir pačių gyventojų kasmet mažiausiai po tūkstantį mažėja. Praėjusiais metais tų tonų buvo 16 700. Taigi, grubiai tariant, 1 milijonas eurų per metus išleidžiamas vien už konteinerių ištuštinimą ir nuvežimą iki Zabieliškio. Jeigu tokia suma išliktų 6 metus – 6 milijonai eurų.
– Galima pigiau?
– Mano skaičiavimais, jeigu pati savivaldybė imtųsi išvežti nerūšiuotas atliekas, tai kainuotų mažiausiai dvigubai pigiau. Reikėtų įsigyti 2–3 modernias šiukšliavežes, tam įdarbinti 6–8 darbuotojus bei padengti kuro išlaidas. Taip būtų galima sutaupyti iki 500 000 eurų per vienerius metus, beveik milijoną per dvejus metus, ir t.t.
„Mūsų savivaldybės administracijoje tenka susidurti su kažkokiu neįtikėtinu abejingumu ir atsainumu. Net atvirkščiai – per valdžiai palankią spaudą ruošiami pasiteisinimai, o kitokia nuomonė negirdima. Tad tenka kreiptis į kėdainiečius man prieinamomis priemonėmis. Labai tikiuosi, kad tai nebus tik balsas tyruose.“
Tarybos narė Karolina Štelmokaitė.
Negalvoti apie drastišką kainų kilimą būtų galima ir tuo atveju, jeigu būtų dedamos pastangos mažinti mišrias atliekas. Kiekvieną toną sutvarkyti juk reikia lėšų. Kaip sakiau, tų tonų Kėdainiuose nemažėja ir manau, kad čia vėlgi yra tam tikras administracijos apsileidimas, kadangi savivaldybė neskatina gyventojų rūšiuoti nei finansinėmis, nei kitomis priemonėmis.
Jei kėdainiečiai pasistengtų
– Kėdainiečiai nenoriai rūšiuoja?
Palyginkime – Lietuvoje iš visų atliekų 50 proc. perdirbama ar kitaip panaudojama. Alytaus regione, kuris yra pavyzdinis atliekų tvarkymo srityje, išrūšiuojama, perdirbama ar kitaip panaudojama net 2/3 visų atliekų. Kėdainiuose išrūšiuojama tik 2 100 tonų, ir tai sudaro vos 11 proc. visų atliekų! Patys gyventojai praėjusiais metais išrūšiavo vos 700 tonų pakuočių.
– O jei rūšiuotumėm bent jau kaip visi Lietuvoje?
– Jeigu rūšiuotumėm bent vidurkį, tai ženkliai sumažintume mišrių atliekų kiekį. Paskaičiuokim, jeigu kėdainiečiai išrūšiuotų bent 1 000 tonų per metus daugiau, sutaupytumėme apie 150 000 eurų, nes tos tonos jau būtų tvarkomos nemokamai (1 tonos sutvarkymo kaina yra maždaug 148 Eur). O jeigu rūšiuotumėm, kaip Alytus… Bet čia jau mums nepasiekiami toliai.
Nepasirūpino savivaldybė
– Kaip priversti gyventojus aktyviau rūšiuoti atliekas?
– Žinoma, rūšiavimas yra pačių kėdainiečių atsakomybė, tačiau dalis gyventojų to tiesiog negali padaryti, nes savivaldybė iki šiol nepasirūpino, kad jie turėtų rūšiavimo konteinerius – trūksta bent 6 000 pakuočių konteinerių bei 12 000 stiklo taros konteinerių.
Be to, iki šiolei gyvuojanti apmokestinimo sistema visiškai neskatina rūšiuoti – moki metinį mokestį, nepaisant to, rūšiuoji ir visiškai nieko nemeti į mišrias atliekas, ar atvirkščiai, viską meti į nerūšiuotų atliekų konteinerį.
Ką savivaldybė tikrai kuo skubiau galėtų padaryti – tai suteikti gyventojams prieinamiausia forma elementarią informaciją – ką, kaip rūšiuoti, bei tai, kad rūšiuotos atliekos gyventojui nieko papildomai nekainuoja ir taip jis taupo bendras išlaidas.
Vietoj veiksmų – baubai
– Nejaugi visai nieko nedaroma?
– Vietos mažinti sistemos kaštus yra labai daug, tereikia turėti noro. Šį klausimą jau ne kartą atidėjome rajono savivaldybės taryboje, visgi, prie jo vėl bus grįžtama vasario pabaigoje.
Mano siūlymu, meras sudarė darbo grupę, bet, būdama joje, kol kas iš administracijos matau daug noro tiesiog tęsti neveiksnios ir brangios sistemos išlaikymą, gyventojus gąsdinant nebūtais baubais.
– Kokie tie baubai?
– Vienas iš tų „baubų“ – neva, jei nekelsim mokesčių, teks plėsti Zabieliškio sąvartyną. Tai netiesa dėl daugelio priežasčių. Bet priminsiu tik vieną – pagal galiojančius įstatymus, laidoti sąvartyne atliekų negalima, jeigu jas galima kitaip perdirbti ar – blogiausiu atveju – sudeginti. Tad į sąvartyną keliauti turi tik tai, kas kitaip neperdirbama ar nepanaudojama ir tai neturi priklausyti nuo mokesčio dydžio. Beje, didelių deginimo išlaidų, galima išvengti daugiau rūšiuojant, nes deginimui dažniausiai patenka blogai rūšiuotos pakuotės.
Padėtis – ne be išeities
– Ką jūs, kaip tarybos narė, galite padaryti?
– Kaip tarybos narė, pirmiausia stengiuosi išnaudoti mano mandato teikiamas galimybes – bendrauju su pažangiais regionais, ministerija, susitinku su šios srities specialistais, skaitau teisės aktus, teikiu siūlymus darbo grupėje. Darau tai, ką, mano manymu, ir turi daryti žmonių rinktas tarybos narys.
Tačiau šiuo atveju mūsų savivaldybės administracijoje tenka susidurti su kažkokiu neįtikėtinu abejingumu ir atsainumu. Net atvirkščiai – per valdžiai palankią spaudą ruošiami pasiteisinimai, o kitokia nuomonė negirdima. Tad tenka kreiptis į kėdainiečius man prieinamomis priemonėmis. Labai tikiuosi, kad tai nebus tik balsas tyruose.
– Ką, Jūsų nuomone, gali ir turi padaryti rajono savivaldybės administracija?
– Pirma, kuo skubiau ženkliai sumažinti vežimo kainą. Aš siūlau patiems susipirkti įrangą, įdarbinti žmones ir tokiu būdu sutaupyti iki pusės milijono eurų kasmet. Kol laikinai veš privatus vežėjas, reikia susiderėti iš naujo ir vežėjui mokėti ne už atliekų toną, o už nuvažiuotus kilometrus, kaip įprasta daugumoje savivaldybių. Vien tai sumažins vežimo kainą, nes toks apmokėjimas – daug skaidresnis ir suprantamesnis.
Antra, kuo skubiau aprūpinti gyventojus trūkstamais rūšiavimo konteineriais, padėti tiems, kurie vangiai rūšiuoja, išmokti tai daryti, skatinti žmones rūšiuoti, primenant, kad už išrūšiuotų atliekų tvarkymą jiems nereikės mokėti bei, kad tokiu nedideliu darbu jie ne tik taupo pinigus, bet ir saugo gamtą.
Trečia, būtina Kėdainiuose įvesti kitokią nerūšiuotų atliekų rinkliavos sistemą – jeigu rūšiuoji, tau sąskaita mažėja, jeigu nerūšiuoji – didėja. Bet čia jau ne tik savivaldybės administracijos, bet pirmiausiai – rajono tarybos sprendimas, tikiuosi, būtent tokią sistemą netrukus patvirtinsime. Tai padaryta įvairiose savivaldybėse, mes galime imti pažangiausias sistemas ir jas diegti.
Man labai patinka, kaip atliekas tvarko Alytaus regiono savivaldybės. Regione išrūšiuojama ir perdirbama du trečdaliai atliekų, tad gyventojams, net ir paslaugoms brangstant, nekeliami atliekų tvarkymo mokesčiai – vidutiniškai jie moka po 21 eurą per metus. Žinoma, mokestis mažesnis tiems, kurie rūšiuoja, ir didesnis tiems, kurie mažai rūšiuoja. Birštono savivaldybėje, pvz., šiuo metu įvesta sistema, kur kiekvienas daugiabučio gyventojas turi elektroninę kortelę, tik su ja atidaro mišrius konteinerius ir – priklausomai nuo atidarytų kartų – moka už savo atliekų sutvarkymą. Kodėl mes to negalime padaryti?
