„Atėjau iš miškinio kankorėžio…“

Taip prasideda šiais metais išleista kraštietės literatės, tikybos mokytojos, katechetės Genės Augaitės-Sereikienės septintoji knyga ,,Naujieji Lažai – mano gimtasis kaimas“, kuri buvo atversta visuomenei spalio 28 dieną Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje. Leidinys iliustruotas autorės, jos šeimos bei giminės archyvo nuotraukomis. Viršelio autorė – dailininkė Aušra Gilliusson, buvusi bibliotekos dailininkė.

Svarbiausi knygoje – gyvenę ir gyvenantys žmonės

Knygoje skaitytojas vedamas atsiminimų keliu. Per savo matymo, patirties prizmę, per vietinių pasakojimus, jų išgyvenimus knygos autorė atskleidžia kaimo gyvenimo ypatumus, amatus, tradicijas, partizaninę kovą. Aprašo gamtos apsuptyje tuometinį vaikų gyvenimą. Prisimena kaimą supantį mišką. Knygoje įdomios sąsajos su parapijomis, mokyklomis, kuriose mokėsi to kaimo vaikai. Leidinys paįvairintas senomis nuotraukomis, žemėlapiais, poezijos posmais apie tą kraštą.

Kaip mini autorė, „čia Smetonos laikais veikė parduotuvė, kaimas turėjo kalves, mokyklą, pirtis, netgi karčemėlę“. Viskas Genės knygoje atgimsta literatūriniais vaizdais. Istorijose apstu ir liūdesio, ir juoko, apie kuriuos renginyje gyvais pasakojimais dalinosi autorė. Svarbiausi knygoje – kaime gyvenę ir gyvenantys žmonės: staliaujantys, kalviaujantys, audžiantys, siuvantys, knyg­nešiai, statantys bei žemdirbiai ir, žinoma, jų pramogos. Renginio dalyviams artima, pasiilgta kaimo tema, tad vyko smagi diskusija. Kiekvienas rado panašumų, gražių sąsajų ir pajautų su savo gimtuoju kaimu.

Kaimas retėja

Pasak autorės, rašydama šią knygą ji turėjo tikslą, ,,kad neliktų užmirštas nė vienas krašto kampelis, nė viena partizaninių kovų vieta, nes tai yra dalis mūsų Lietuvos vitražo. Be to vitražo gabalėlio nebūtų pilna Tėvynės dėlionė. Nedaug belikę trobų ir gyventojų Naujuosiuose Lažuose, dar tuomet pravardžiuojamais Klaipėda. Tas kaimas, davęs kraštui ne vien žemdirbių, bet daug įvairių profesijų žmonių, pamažu retėja“.

Dainos knygos autorės tekstais

Pasidžiaugti nauja knyga susirinko buvusios Genės Sereikienės kolegės bibliotekininkės, giminės, Josvainių bendruomenės, kurioje buvo pristatyta ankstesnė Genės knyga ,,Būki arti”, atstovė Onutė Jačiunskienė, kunigas Skaidrius Kandratavičius, mokyklos-darželio ,,Obelėlė“ bendradarbės mokytojos Jolanta Klevinskienė ir Laima Lukoševičienė. Krašto literatų sambūrio vardu sveikino Elvyra Kisielienė, susidomėjęs knyga fotografas Algimantas Lūža, kurio pavardė įdomiai panaši į to kaimo pavadinimą, ir kiti mieli žmonės, kurie norėjo šią popietę praleisti knygų šventovėje sutikdami naują knygą. Bibliotekos kraštotyros knygų fondą papildė Genės Augaitės-Sereikienės knyga ,,Naujieji Lažai – mano gimtasis kaimas“. Knygos sutiktuvėse skambėjo dainos, atliekamos knygos autorės tekstais.

Išsaugoti nors meilę

Knygoje pastarųjų metų autorės gili jausena: ,,Atrodo, viskas, ką šiandien paliesiu ranka, suduš: durų rankena, knyga, kompiuterio klavišai, tavo ištiesta ranka… Keliu pirštus prie akių ir sustoju, lyg ką blogą daryčiau. Pirmą kartą veidą pridengiu kauke. Šiandien negalima akių liesti ranka. Gerai, kad negalima paliesti meilės.  Nors ją išsaugosiu. Meilė nedūžta. Ji gali pasiaukoti. Pasaulis pasikeitė akimirksniu. Patyrėme trapumą žmogaus būties, kurio neįmanoma užrašyti, kuris palietė XXI amžiaus žmoniją. Tokios mintys man kilo pandeminio karantino metu.  Keičiantis pasauliui, žinoti praeitį, istoriją – reiškia žinoti pradžią, pažinti save, šaknis“, – rašo Genė Sereikienė.

Laima Žilytė, Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos renginių organizatorė