Praėjusį penktadienį, balandžio 26 d., Kėdainių krašto muziejaus Janinos Monkutės-Marks muziejuje-galerijoje atidaryta grafikos paroda „Istorijos“. Parodoje pristatomi aštuoni savarankiški pasakojimai – „Istorijos“. Aštuonis autorius jungia bendros grafikos meno kalbos formos, sąlygotos dėmesiu laiko, erdvės ir kasdienybės detalėms. Visi autoriai yra ne tik pripažinti grafikos meistrai –menininkai, bet ir Vilniaus Dailės Akademijos ir Kauno fakulteto bendruomenės nariai.
Aštuonių grafikų paroda
Parodoje savo grafikos darbus pristato: Evaldas Mikalauskis, Rolandas Rimkūnas, Vaidas Naginionis, Matas Dūda, Augustas Bidlauskas, Kęstutis Vasiliūnas, Roberta Vaigeltaitė-Vasiliūnienė, Katsiaryna Zhukava (Baltarusija). Parodos kuratorius Evaldas Mikalauskis.
Į parodos atidarymą buvo atvykusi tik vyrija – 4 grafikai: Evaldas Mikalauskis, Rolandas Rimkūnas, Matas Dūda ir Augustas Bidlauskas. Jie dalijosi savo įžvalgomis ir pastebėjimais, pasakojo apie parodos pavadinimo gimimą. Pažymėjo, kad kiekvienas kuriantis žmogus turi savitas istorijas ir jas perteikia skirtingais grafinės raiškos būdais.
Kėdainių rajono savivaldybės vicemerė Danutė Mykolaitienė sveikindama atvykusius autorius linkėjo daug kūrybinių idėjų, nepaprastų istorijų ir jų įgyvendinimo.
Mirties ir gyvybės temos
Parodą pristatęs jos kuratorius Evaldas Mikalauskis teigė, jog į Kėdainius atvežta vilniečių, kauniečių grafikų paroda ir dar vieno Lenkijos menininko. Vienas autorius yra iš Baltarusijos, kuris su tėvais per neramumus Baltarusijoje pabėgo į Lietuvą ir čia toliau tęsia savo mokslus.
,,Šie darbai – tai ,,likučiai“ iš Kauno grafikos tarptautinės bienalės. Parodą rengti labai padėjo šio muziejaus vedėja Asta. Nesitikėjau, kad ši paroda taip gražiai, estetiškai čia išsidėlios. Ji kažkaip žavi. Gražiau negu Vilniuje kur nors arba Kaune, kai buvo bienalė Rotušėje prieš porą metų. Paskui Kaune, M. Žilinsko dailės galerijoje. Šiuo atveju ji mažesnė, bet šiltesnė. Kai pakabinom darbus, žiūriu – vienoje salėje griaučiai, kitoje salėje – griaučiai. Šiuolaikiškos temos. Bet mirties tema yra visai gera tema, mes turime prisiminti – Memento Mori (lot. atmink, kad mirsi).Yra ir gyvybės temų – neliūdėkim“, – filosofiškai nuteikė E. Mikalauskis.
Kvietė įvertinti patiems
Kalbėjęs apie kolegų kūrybą, E. Mikalauskis komentavo, jog savo darbus eksponuoja labai geri grafikai vilniečiai, tokie kaip Matas Dūda, Augustas Bidlauskas. Rolandas Rimkūnas sukūrė iliustracijas mišiolams ir padidino jų fragmentus. Jo yra 9 darbai. Ir dar kaip šposas yra padarytas skaitmeninis kilimas.
Kęstutis Vasiliūnas davė vieną savo darbą, bet jis toks didžiulis, kad net netilpo pakabinti – dalies net nesimato. Jis daro gražius didžiulius spalvotos medžio raižinius. Pristatoma Robertos Vaigeltaitės-Vasiliūnienės spalvota grafika. Doc. Vaidas Naginionis, kuris yra VDA Kauno fakulteto taikomosios grafikos vedėjas sakęs, kad labai neturi laiko, bet vis dėlto jo atrado ir padarė 6 darbus.
,,Visuose grafikos darbuose galima įžiūrėti istoriją. Nėra prikišamas rodymas tų istorijų. Mes galime ją užčiuopti, ją žmogus įžiūrės. Menininkai dabar nekuria tokių vaizdelių, kurie labai aiškūs. Tegul žmogus pamąsto, pastovi, pagalvoja, ką jie, tie menininkai, galvoja. Žiūrovai tegu patys ateina, įvertina ir bus geriau“, – apžiūrėti grafikos parodą kvietė jos kuratorius.
Panaudota beveik dešimt technikų
Paklaustas, kokiomis technikomis dirba grafikai, E. Mikaulauskis pastebi, kad grafika ir įdomi tuo, kad ji atliekama įvairiomis technikomis ir tuo pačiu grafikai slepia, nenori išduoti technikų. Tai yra tokia virtuvė, kuri yra su paslaptimi, kiekvienas technikų kažkokių savų turi. Augustas Bidlauskas ir skaitmeną naudoja.
,,Aš pats net negaliu atskirti kai kurių technikų, taip paslėpta būna“, – prisipažįsta pašnekovas.
Kęstučio Vasiliūno spalvota ksilografija – tai medžio raižinio technika, kai susidaręs reljefas tepamas dažais ir spaudžiamas ant drobės. Atspausti yra labai sudėtinga. Jis spaudžia specialia pagalvėle, ropodamas keliais.
Lenkų menininko trys tokio dydžio ofortai, kad net nesuprantama, kaip juos reikėjo išėsdinti azoto rūgštimi, kai viena plokštė beveik metro dydžio. Iš tiesų, atlikti buvo sudėtinga.
,,Mano paties darbai iš dalies padaryti naudojant skaitmeną. Roberta Vaigeltaitė-Vasiliūnienės spalvota ksilografija atrodo kaip piešta pastele ar tapyba, bet tai yra grafika. Čia visur yra grafika. Darbuose panaudota gal dešimt technikų, visų ir įvardinti sunku. Pavyzdžiui, Matas Dūda gatvėje, pakelėje renka automobilių detales, kurios būna ,,nulėkusios“ ir jas atspaudžia. Vėl kitokia technika. Tai galima pavadinti kelių ar kelionių situacijų technika. Labai įdomiai atrodo. Tegul žiūrovai pasižiūri, paspėlioja, kokios naudotos technikos“, – komentavo E. Mikalauskis.
Grafika – demokratinė meno rūšis
Grafikas Rolandas Rimkūnas pripažino, jog ši galerija nuostabi, ypač grafikai, tokiam kameriniam menui. Jam bus smagu susitikti su Kėdainių žmonėmis, o žmonėms, tikisi, bus smagu pasižiūrėti į grafikos darbus.
Paklaustas, kokios tendencijos būdingos šiuolaikinėje grafikoje, Rolandas Rimkūnas pastebi, kad tendencijos panašios, menas, aišku, juda į priekį. Grafika, galbūt daug kas sako, kad yra tokia paribinė meno sritis, bet iš tikrųjų, grafika – demokratinė meno rūšis. Grafikos atspaudas darosi gana nesunkiai – parodoje matome ofortus, medžio bei lino graviūras, skaitmeną. Grafika yra reprodukavimas. Nes žmonija visą laiką norėjo reprodukuoti darbus, kad jų savikaina būtų vis pigesnė ir kuo plačiau pasklistų.
,,Atgyvenusios technologijos tampa menininkų darbu arba užsiėmimu. Tos technologijos kažkuria prasme šiai dienai yra autoterapinės. Gali tikti žmogui, kuris yra skubančiame, judančiame pasaulyje, nori susikaupimo, išgyvenimo patyrimo, savo išsisakymo popieriaus lape ar ant drobės ar dar kažkaip tai. Ir vėliau, kai tie darbai tampa kūnu ar kažkokiu produktu, jie arba randa atsaką žmonių širdyse, galvose, arba neranda. Visaip gali būti. Kažkokios išgyventos žmonių istorijos, kurios yra dokumentuotos popieriaus lapuose ar kažkokioje drobėje, tikimės, kad ras refleksiją čia, atėjusiųjų pamatyti šią parodą žmonių širdyse“, – pasakojo Rolandas.
Ant darbų galima ir vaikščioti
,,Mano paties darbai yra iš dviejų dalių. Vieni yra ant sienos, kiti – tarsi kilimas, ant kurio galima vaikščioti. O tas kilimas – tai kasdieniniai fiksavimai. Nes aš jau tokio amžiaus žmogus, kai ne tiek konceptų ieškau, kiek pasakoju, ką esu išgyvenęs. Tai kasdienybės dalykai – praleistos dienos ligoninėje ar užfiksuota mintis, pamatyta per televizorių. Ant sienos – detalės iš lietuviškų mišiolų. Lietuviškiems mišiolams darytos iliustracijos. Tie mišiolai dar nėra išleisti. O šios detalės nebeturi religinio pagrindo. Iš iliustracinės religijos paimta visiški abstraktūs gabalai ir lyg tai refleksija tam tikros energijos, kuri jau nebeturi apibrėžties. Gal ji bus kam nors įdomi“, – savo darbus pristatė grafikas Rolandas Rimkūnas.
,,Sutikite, ne vien tik miesto šventės turi būti svarbios žmogui– kažkokie būgnai ir tūkstantinės minios. Bet kartais žmogui reikia pabūti vienam gamtoje, vienam galbūt su meno kūriniu, galbūt į vandenį pasižiūrėti. Evaldo Mikalauskio darbeliai, nors ir minimalistiniai, sakyčiau, ypatingai jautrūs. Žmogaus, kuris turi ilgų metų gyvenimo patirtį ir ta patirtis, kaip ir visų žmonių – skausmais ir džiaugsmais rašyta. Per daug neteigianti, bet tokia labai jautri ir išgyvenanti“, – jautriai apie kolegų darbus kalbėjo grafikas.
Paroda veiks iki birželio 8 dienos. Lankymas nemokamas.
