Prieš javapjūtę, kol sandėliai dar neužpildyti šiųmečio derliaus, yra proga iš jų išvalyti šiukšles ir parazitus, sutvarkyti ventiliaciją, saikingiau naudoti chemikalus bei pesticidus, nes tai turi didelės įtakos maisto produktų kokybei ir saugai, įspėja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

„Reguliariai vykdomų patikrų metu siekiame priminti įmonėms ir ūkininkams, kaip yra svarbu iš anksto tinkamai paruošti grūdų sandėliavimo patalpas bei užtikrinti teisės aktų nustatytas grūdų sandėliavimo, higienos ir jų transportavimo sąlygas. Vienas iš svarbiausių grūdų augintojų uždavinių – tiekti saugius ir kokybiškus produktus vartotojams, todėl, kaip ir kasmet, atrinksime grūdų bei jų produktų mėginius saugos rodikliams ištirti. Be to, vis dar išlieka aktuali pesticidų problema, kas rodo, jog ūkininkai ne visuomet tinkamai naudoja augalų apsaugos produktus, laikydamiesi jų instrukcijose nustatytų sąlygų“, – konstatuoja VMVT Maisto skyriaus Vyriausioji specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė Akvilė Sapronaitė.

Į ką atkreipti dėmesį?

VMVT akcentuoja, kad grūdų sandėlis, aruodai ar kitos talpyklos turi būti kruopščiai išvalytos dar prieš pilant grūdus. Grūdų sandėlis turi būti ne tik švarus ir sausas, bet ir gerai vėdinamas. Sienos bei visi paviršiai, kurie gali liestis su grūdais, taip pat turi būti švarūs, prieinami valymui, neabsorbuoti dezinfekcijos metu naudojamų medžiagų. Patalpų langai bei durys privalo būti sandarūs, patalpų viduje neturėtų būti nevalomų kampų, kuriuose palanku veistis kenkėjams. Grūdų ruošimo procese susidariusios grūdinės atliekos ir sąšlavos tvarkomos pagal Atliekų tvarkymo taisykles, o įmonėse vedama jų apskaita. Produktai turi būti laikomi atskirai nuo augalų apsaugos produktų ir kitų galimų taršos šaltinių.

Grūdai turi būti apsaugoti nuo nepalankių oro sąlygų, mikroskopinių grybų bei kitų kenksmingų mikroorganizmų, pernelyg aukštų temperatūrų, sudrėkimo, įvairių vabzdžių, graužikų bei paukščių. Be to, grūdai laikymo metu neturi įgauti pašalinio kvapo, negali būti užteršti priemaišomis, o augintojai turi užtikrinti tinkamą bei sąmoningą augalų apsaugos priemonių panaudojimą. Augalų apsaugos priemonėms laikyti turėtų būti skirta atskira vieta, vedama jų panaudojimo apskaita, o naudoti galima tik tuos augalų apsaugos produktus, kurie yra registruoti Lietuvoje.

Pažeidimų pasitaiko

„Produktuose nustačius viršytus didžiausius leistinus teršalų kiekius, tokie produktai yra uždraudžiami, stabdomas jų patekimas į rinką, juos nurodoma susirinkti iš rinkos bei sunaikinti. O jeigu grūdų sandėliavimo patalpos neatitinka higienos reikalavimų – augintojams taikomos administracinės nuobaudos pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Kartu svarbu priminti, kad, jei grūdai transportuojami ne su savo transporto priemone, vežėjai turi turėti VMVT leidimą transportuoti grūdus, patvirtinantį, jog transporto priemonė atitinka tokiai veiklai keliamus reikalavimus, o norint prekiauti nuosavame ūkyje išaugintais augaliniais produktais, veiklą taip pat būtina registruoti VMVT“, – primena A. Sapronaitė.

Inspektorė pasidžiaugė, kad iš praėjusiais metais tikrintų 19 grūdininkų, pirminių augintojų, kiek padidėję cheminių medžiagų kiekiai rasti pas septynis, tačiau nė vienu atveju jų kiekis neviršijo didžiausio leistino. Patikrinus į Lietuvą įvežamų grūdų kokybę, nustatyta, kad tik dviem atvejais buvo aptiktas didesnis nei leistina glifosato likučių kiekis importuojamose grikių ir sorų kruopose.

Kėdainių mugės“ ir VMVT inf.