Kalendoriuje išvydus šventinę dieną, daugeliui darbuotojų kyla su darbo laiku ir laisvadieniais susijusių klausimų: kada darbo laikas trumpinamas, kaip apmokamas darbas šventinėmis dienomis, kam priklauso papildomos poilsio dienos ir kokia yra atostogų suteikimo tvarka.
Tam, kad tiek darbdaviams, tiek darbuotojams būtų lengviau suprasti Darbo kodekso (DK) vingrybes, pagrindines taisykles primena advokatų profesinės bendrijos TEGOS vyresnioji teisininkė, advokatė Indrė Mažeikaitė.
Prieššventinę dieną dirbama valandą trumpiau
Šiuo metu DK yra įtvirtinta 16 šventinių dienų per metus. I. Mažeikaitė primena, kad jų išvakarėse darbo diena darbuotojams yra trumpinama viena valanda, o nuostata galioja dirbantiems tiek visą, tiek dalį dienos. Tiesa, kaip pastebi advokatė, yra išimčių.
„DK numatyta, kad darbo laikas prieššventinę dieną nėra trumpinamas darbuotojams, kurie dirba pagal sutrumpintą darbo laiko normą. Tokių darbuotojų sąrašas yra patvirtintas Vyriausybės nutarimu, ir tai tokių profesijų atstovai, kaip, pavyzdžiui, mokytojai, auklėtojai“, – sako advokatė.
Tuo tarpu, jeigu dėl darbo organizavimo ypatumų ar nepertraukiamos darbdavio veiklos sutrumpinti darbo dienos darbuotojui nėra įmanoma, pavyzdžiui, gamybinėse įmonėse ar prekybos centruose, ši papildoma valanda turi būti apmokama kaip viršvalandžiai.
Švenčių dienomis – didžiausias viršvalandžių tarifas
I. Mažeikaitė dalinasi, kad už viršvalandžius poilsio dieną, kuri nėra numatyta darbo ar pamainos grafike, taip pat už viršvalandinį darbą naktį, turi būti mokamas ne mažiau kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Tuo tarpu už viršvalandžius švenčių dieną ar švenčių naktį yra taikomas didžiausias užmokesčio tarifas – ne mažiau kaip 2,5 karto.
„Svarbu nepamiršti, kad tiek viršvalandžiai, tiek darbas švenčių dienomis gali būti planuojamas tik darbuotojui sutikus, išskyrus specifinius atvejus, kurie numatyti kolektyvinėse sutartyse arba DK. Pavyzdžiui, kuomet yra dirbami visuomenei būtini nenumatyti darbai ar siekiama užkirsti kelią nelaimėms, pavojams“, – dalinasi advokatė.
Mamadieniai ir tėvadieniai
Darbuotojai, auginantys vaikus, taip pat turi teisę į papildomas poilsio dienas. Viena dieną per tris mėnesius (arba aštuoniomis valandomis sutrumpintu darbo laiku per tris mėnesius) gali pasinaudoti tėvai, auginantys vieną vaiką iki 12 metų. Tėvams, auginantiems vaiką su negalia iki 18 metų arba du vaikus iki 12 metų, priklauso viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 12 metų arba auginantiems du vaikus iki 12 metų, kai vienas arba abu vaikai turi negalią – dvi dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę)
„Už mamadienius ir tėvadienius yra mokamas vidutinis darbuotojo darbo užmokestis. Be to, tėvai, auginantys vaiką iki 14 metų, kuris mokosi pagal priešmokyklinio, pradinio ar pagrindinio ugdymo programą, rugsėjo 1 d. turi teisę pasinaudoti laisvu nuo darbo pusdieniu, bet tik tuo atveju jei jie neturi teisės į mamadienius ar tėvadienius. Už šį laisvą nuo darbo pusdienį taip pat yra mokamas vidutinis darbo užmokestis“, – sako I. Mažeikaitė.
Atostogų suteikimo tvarka
Darbuotojai gali prašyti panaudoti ir sukauptas kasmetines ar nemokamas atostogas, nemokamą laisvą laiką, pasinaudoti mamadieniais ar tėvadieniais, jei tokią teisę turi, tačiau visi prašymai turi būti teikiami darbdavio nustatyta tvarka, kuri dažniausiai yra numatyta darbo tvarkos taisyklėse. Jose paprastai apibrėžiama prieš kiek laiko ir kokia forma teikiamas prašymas, kam adresuojamas ir kaip darbuotojas bus informuojamas apie darbdavio sprendimą.
„Reikia nepamiršti, kad darbdavys privalo suteikti nemokamą laisvą laiką (kai nebuvimas darbe trunka ne visą darbo dieną) darbuotojui, jei darbuotojo prašymas susijęs su skubiomis šeiminėmis priežastimis ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju, kai darbuotojas privalo dalyvauti tiesiogiai“, – nurodė advokatė.
Taip pat dažnai manoma, jog nemokamos atostogos, kai darbuotojo visą darbo dieną nebūna darbe, turi maksimalų limitą, tačiau kaip pastebi I. Mažeikaitė, šių dienų reguliavime tokio limito nėra, o tai reiškia, kad nemokamos atostogos gali trukti neribotai.
„Tik vertėtų įsivertinti, kad nemokamų atostogų metu darbuotojas nėra apdraustas socialiniu draudimu“, – pažymi I. Mažeikaitė.
Šaltinis: pranešimas žiniasklaidai
