Kasdien vėstantys orai artina šildymo sezono pradžią. Rajono gyventojai su nerimu laukia skaičiuodami, kiek teks mokėti už galimai brangsiančią šilumą bei karštą vandenį.

Nuo ko priklauso šilumos, tiekiamos į mūsų butus, įmones, įstaigas, kaina bei kaip mūsų rajono šilumos energijos vartotojai pasiruošė šildymo sezonui, kokias naujas technologijas šiais metais įdiegė AB „Panevėžio energija“ ir kokios naujovės dar laukia, kaip įmanoma sutaupyti šilumos energijos suvartojimą eiliniam vartotojui bei į daugelį kitų klausimų atsako AB „Panevėžio energija“ atstovė spaudai Daiva Paulauskienė.

AB „Panevėžio energija“ atstovė spaudai Daiva Paulauskienė teigia, jog šiuo metu šiluma Kėdainių rajone tiekiama 12 tūkst. 123 vartotojams.

Šildymo pradžia – nuo lauko oro temperatūros

Kada numatoma šildymo sezono pradžia ir nuo ko ji priklauso?

– Šildymo sezono pradžią pavaldžioms įstaigoms, atsižvelgdama į faktinę lauko oro temperatūrą, nustato savivaldybė. Kiti šilumos vartotojai, įskaitant ir daugiabučius gyvenamuosius namus, nepažeisdami nustatytų higienos normų, gali pradėti šildymą savo nuožiūra. Nepasinaudoję šia galimybe visi vartotojai pradeda šildymo sezoną pagal savivaldybės nustatytą grafiką.

Prieš kiekvieno šildymo sezono pradžią pastato šildymo ir karšto vandens prižiūrėtojas (eksploatuotojas) kartu su pastato savininkų bendrija arba pastato bendrojo naudojimo objektų administratoriumi turi pasirašyti pastato šilumos įrenginių parengties naujam šildymo sezonui aktą. Neturint pastato šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui akto, vartoti šilumą draudžiama.

Kaip mūsų rajono šilumos energijos vartotojai pasiruošė šildymo sezonui? Kokius namų darbus jie turi atlikti?

– Ruošiantis naujam šildymo sezonui, kiekvieno prijungto prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos pastato savininkas, daugiabučio namo valdytojas (administratorius) ir/ar pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) privalo turėti parengtus, teisės aktuose nustatyta tvarka įformintus ir galiojančius dokumentus.

Šių metų rugsėjo 10 d., AB „Panevėžio energija“ Kėdainių šilumos tinklų rajono duomenimis, yra gauta 17 proc. pasirašytų pastato šilumos įrenginių parengties 2021-2022 metų šildymo sezonui aktų, tačiau tikimasi, kad netrukus bus suskubta pristatyti likusius aktus, nes pagrindinių darbų – namų šilumos punktų ir šildymo sistemų hidraulinių bandymų, šildymo sistemų ir šilumokaičių plovimų – yra atlikta 67 proc.

Naujų saulės elektrinių pagaminta elektros energija bus naudojama šilumos, skirtos AB „Panevėžio energija“ vartotojams, gamybai ir tiekimui.

Šildymo sezonui pasiruošta

Kaip naujajam šildymo sezonui ruošiasi „Panevėžio energija“?

– AB „Panevėžio energija“ tiekia šilumą ne tik Kėdainių miesto, bet ir rajono vartotojams. Kad šiluma iš AB „Lifosa“ pasiektų Kėdainių miesto vartotojus, AB „Panevėžio energija“ turi užtikrinti kokybišką ir saugų šilumos tiekimą iki pastato įvado. Tam šiluma turi būti tiekiama reikiamų parametrų, pagal reikiamą miestui šilumos tiekimo galią. Kėdainiečiai šilumos tiekimo sutrikimų nepajunta, nes tuo rūpinasi AB „Panevėžio energija“ Kėdainių šilumos tinklų rajono personalas, užtikrinantis Basanavičiaus g. miesto katilinės įrengimų veikimą.

AB „Panevėžio energija“ šilumą gamina Gudžiūnų, Tiskūnų, Josvainių, Akademijos, Šlapaberžės, Kaplių ir Pelėdnagių gyvenvietėse, Gudžiūnų, Truskavos pagrindinių mokyklų bei Šėtos gimnazijos katilinėse ir ją tiekia vartotojams. Bendrovė rūpinasi naudojamo kuro pirkimu, katilinių įranga, jos veikimu bei eksploatuojamais šilumos tinklais.

AB „Panevėžio energija“ jau pasiruošusi naujam šildymo sezonui – atlikti šilumos, elektros, kuro ūkio įrenginių remonto darbai, miesto ir rajono katilinių įrenginių apžiūros ir techniniai patikrinimai. Atlikti ir kasmetiniai šilumos tinklų hidrauliniai bandymai. Išbandyti ir suremontuoti šilumos tinklai. Siekiant saugaus ir kokybiško šilumos tiekimo, AB „Panevėžio energija“ kasmet vykdo ir investicinius šilumos tinklų rekonstravimo projektus, kurių metu seni susidėvėję šilumos tinklų vamzdynai yra pakeičiami naujais. Iš 268 km bendrovės eksploatuojamų šilumos tinklų – daugiau nei pusė jau rekonstruoti. Šiais metais baigiami vykdyti AB „Panevėžio energija“ šilumos tinklų rekonstravimo projektai, kurių metu dar bus atnaujinta daugiau nei 9 km šilumos vamzdynų.

Naujų technologijų įgyvendinimas

Kokios naujos technologijos šiais metais buvo diegiamos AB „Panevėžio energija“?

– Šie metai bus paženklinti naujų technologijų įgyvendinimu šilumą vartotojams tiekiančioje AB „Panevėžio energija“. Bendrovė viena iš pirmųjų šilumos tiekimo įmonių Lietuvoje priėmė inovatyvų sprendimą įrengti 1500 kW galingumo absorbcinį šilumos siurblį prie esamų biokuro katilų Panevėžio miesto katilinėje. Absorbcinio siurblio pagalba šiluma gaminama efektyviau: sumažinus iš katilų išeinančių dūmų temperatūrą, papildomai išgaunama šiluma tiekiama miesto vartotojams. Įgyvendinus saulės energijos panaudojimo elektros energijai gaminti projektą, ant Panevėžio m. katilinės pastatų stogų įrengta 150 kW galios saulės elektrinė, kuri duos ne tik ekonominę, bet ir aplinkosauginę naudą.

Visos investicijos turi įtakos vienodai šilumos kainai visiems bendrovės regiono savivaldybių centralizuoto šilumos tiekimo Panevėžio, Kėdainių, Rokiškio, Kupiškio, Pasvalio, Zarasų miestų ir rajonų vartotojams.

Nuo ko priklauso šilumos energijos kaina?

– Vadovaudamasi LR šilumos ūkio įstatymu bei Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) patvirtintomis Šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodikomis, AB „Panevėžio energija“ privalo perskaičiuoti šilumos ir karšto vandens kainą kas mėnesį. Šilumos kainos pasikeitimui kas mėnesį turi įtakos tik pirkto kuro ir šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų, kurie ją gali didinti ar mažinti, kainos,. AB „Panevėžio energija“ šilumos kaina nustatoma vienoda visiems bendrovės regiono vartotojams.

Šildymas brangs

Žinia, jog sostinės šilumos energijos vartotojai šį sezoną privalės mokėti dvigubai daugiau, ne itin džiugina to regiono gyventojus. O kuo pradžiuginsite ar nuliūdinsite „Panevėžio energijos“ šilumos vartotojus?

– Prognozė, kad šildymas nuo naujo šildymo sezono brangs, darys įtaką AB „Panevėžio energija“ šilumos kainai ne tik dėl pabrangusio biokuro, bet ir dėl numatomo kitų kuro rūšių pabrangimo. Šių metų pradžioje bendrovės kuro struktūroje biokuras sudarė 91,8 proc., gamtinės dujos – 8 proc., kitos rūšys – 0,2 proc. Įvertinusi didėjančią kuro ir superkamos šilumos kainą, kurią taip pat veiks biokuro kainos augimas, bendrovė prognozuoja, kad ateinantį šildymo sezoną šilumos kaina gali didėti apie 18-20 proc.

2021 m. AB „Panevėžio energija“ planuoja 68 proc. šilumos pagaminti savo šilumos gamybos šaltiniuose, 32 proc. pirkti iš nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG).

Suprantama, jog vandens suvartojimą eilinis vartotojas gali pats reguliuoti (taupyti ar priešingai – netaupyti), o kaip įmanoma ir ar iš viso įmanoma sutaupyti šilumos energijos suvartojimą?

– Suprantama, kad kompleksinis pastatų atnaujinimas yra neabejotinai geriausias sprendimas, suteikiantis visas galimybes efektyviai vartoti šilumą. Apšiltinus namo sienas, stogą, cokolį, pakeitus langus, duris, atlikus šilumos punkto modernizavimą ir atnaujinus šildymo ir karšto vandens sistemą, galima sutaupyti apie 40-50 proc. suvartojamos šilumos ir taip sumažinti mokesčius už šilumą.

Pagrindinis katilinių „maistas“ – biokuras

Koks kuras naudojamas jūsų bendrovės katilinėse bei kas yra daroma, kad būtų sumažintos šilumos gamybos sąnaudos?

– Mažindama priklausomybę nuo brangaus iškastinio importuojamo kuro, AB „Panevėžio energija“ per pastaruosius penkerius metus išplėtė biokuro naudojimą. Šių metų pradžioje bendrovės kuro struktūroje biokuras sudarė 91,8 proc., gamtinės dujos – 8 proc., kitos rūšys – 0,2 proc.

Išvada – rekonstruojamos katilinės, plečiant biokuro naudojimą, vykdomos šilumos tinklų rekonstrukcijos, diegiamos naujos technologijos bendrovės veikloje leidžia mažinti šilumos gamybos sąnaudas.

Investicijos garantuoja patikimą šilumos tiekimą, bet ar dėl to nepabrangsta šilumos energija, tiekiama į regionų rajonų eksploatuojamus šilumos tinklus?

– Bendrovė kasmet vykdo investicijas į šilumos tinklus, į biokuro plėtrą, statydama ar rekonstruodama katilus ir kitus šilumos gamybos įrenginius visose eksploatuojamose katilinėse. Visos investicijos sudaro galimybę išlaikyti sąnaudų šilumos gamybai pusiausvyrą tarp savivaldybių. Bendrovės vykdomi investiciniai projektai gauna ES ir LR valstybės paramą. Į šilumos kainą įskaičiuojama tik ta investicijų dalis, kuri finansuojama bendrovės arba skolintomis lėšomis, o gauta parama neįskaičiuojama.

AB „Panevėžio energija“ kasmet vykdo ir investicinius šilumos tinklų rekonstravimo projektus, kurių metu seni susidėvėję šilumos tinklų vamzdynai yra pakeičiami naujais. (AB „Panevėžio energija“ nuotraukos)

Investiciniai projektai

Kokius investicinius projektus artimiausiu metu ketina įgyvendinti „Panevėžio energija“?

– AB „Panevėžio energija“ tęs šilumos ūkio modernizavimą diegdama technologijas, didinančias atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą bei mažinančias aplinkos oro taršą.

2022 metais bus įgyvendintas ekologinis projektas įrengiant saulės fotovoltines elektrines Kėdainiuose, Pasvalyje, Zarasuose. Naujų saulės elektrinių pagaminta elektros energija bus naudojama šilumos, skirtos AB „Panevėžio energija“ vartotojams, gamybai ir tiekimui. „Panevėžio energijai“ skirta 66 477 eurų subsidija iš Klimato kaitos programos lėšų, tai sudarys iki 40 proc. tinkamų finansuoti projekto įgyvendinimo išlaidų.

Iki 2023 metų bendrovės eksploatuojamoje Kėdainių r. Akademijos katilinėje bus pastatyti dūmų valymo įrenginiai. AB „Panevėžio energija“ projektas finansuojamas Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (LAAIF) programos lėšomis. Panevėžio energijai skirta iki 157,5 tūkst. eurų parama, t.y. iki 70 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Likusias projektui įgyvendinti reikalingas lėšas investuos AB „Panevėžio energija“.

Kaip keičiasi „Panevėžio energijos“ šilumos energijos vartotojų skaičius mūsų rajone?

– Šiuo metu šiluma Kėdainių rajone tiekiama 12 tūkst.123 vartotojams (butams, įmonėms bei įstaigoms).

Per pastaruosius dvejus metus prie Kėdainių ŠTR prisijungė nauji vartotojai: daugiabutis Kėdainiuose J. Basanavičiaus g. 148 B (28 butai), Josvainių g. 71e (6 butai) ir Žemės ūkio konsultavimo tarnybos pastatas Akademijoje Stoties g. 2a.

Koks Kėdainių rajone eksploatuojamos šilumos energijos tinklų ilgis?

– Kėdainių rajone eksploatuojamos šilumos energijos tinklų ilgis – 47,5 km.

Skolininkų – apie 15 proc.

Ką planuojate daryti su šilumos energijos vartotojais skolininkais, kiek tokių turite mūsų regione?

– Šiuo metu yra skolingi apie 15 proc. Kėdainių regiono vartotojų. Su skolininkais vyksta pastovus darbas (ne tik prieš šildymo sezoną). Jie nuolat yra įspėjami apie susidariusias skolas, derinami skolų grąžinimo terminai.

Nesumokėjus skolos ar nesuderinus skolų grąžinimo grafiko, skolos išieškomos teisminiu keliu. Šiuo metu teismo priteista apie 84 proc. visų gyventojų skolų.

Palyginamosios šilumos sąnaudos ir mokesčiai patalpų šildymui daugiabučiuose namuose, kuriems šilumą tiekia
AB Panevėžio energija 2020–2021 m. šildymo sezono metu (spalis, lapkritis, gruodis, sausis, vasaris, kovas, balandis)

Renovuotose namuose – šildymas pigesnis

Ar galite palyginti, kiek šilumos energijos suvartojimas sumažėja tiems tiekėjams, kurie gyvena renovuotuose būstuose?

– Pateikiame lentelę, kurioje galite palyginti šilumos sąnaudas ir mokesčius renovuotuose namuose ir nerenovuotuose: per šildymo sezoną renovuotų namų gyventojai 50 kv. metrų butui šildyti vidutiniškai sunaudojo 3195 kWh šilumos ir vidutiniškai sumokėjo 149 eurų , o nerenovuotų namų – 5245 kWh šilumos ir 244,5 eurų.

AB „Lifosa“ šilumos nauda kėdainiečiams

Amžinas kėdainiečių klausimas, kodėl kėdainiečiai už šilumos energijos suvartojimą turi mokėti vienodai, kaip ir jūsų kitų regionų šilumos energijos vartotojai, nors jūsų išlaidas sumažina iš AB „Lifosa“ tiekiama šiluma?

– AB „Panevėžio energija” yra regioninė šilumos tiekimo įmonė, aptarnaujanti Panevėžio miesto bei rajono, taip pat Kėdainių, Kupiškio, Pasvalio, Rokiškio, Zarasų rajonus, todėl šilumos kaina nustatoma viena. Ta pati kaina taikoma tiek Kėdainių miesto, tiek rajono šilumos vartotojams.

AB „Panevėžio energija“ tiekia šilumą ne tik Kėdainių miesto, bet ir rajono vartotojams. Šiose katilinėse šilumos gamybai naudojamos įvairios kuro rūšys: gamtinės dujos, šiaudai, medienos granulės, malkos. Didžiajai daliai Kėdainių miesto gyventojų būstų šildymui naudojama AB „Lifosa” šiluma, tačiau Kėdainių mieste Šėtos g. dviejų gyvenamųjų namų katilinėse bei sinagogos katilinėje (senamiestyje) šilumos gamybai naudojamos gamtinės dujos. Kadangi visose katilinėse šilumos gamybai naudojamas įvairus kuras, todėl teigti, kad kėdainiečiams tiekiama tik AB „Lifosa“ šiluma – yra neteisinga. Kėdainių šilumos tinklų rajonas tai ne tik Kėdainių miestas, bet ir rajonui priklausančios gyvenvietės, kurių šilumos ūkiu – tiek katilinėmis, tiek šilumos tinklais – rūpinasi AB „Panevėžio energija“. Daugumoje Kėdainių rajono gyvenviečių katilinių šilumos savikaina viršija regioninį šilumos tarifą, pagal kurį parduodama šiluma. Būtent iš AB „Lifosa“ tiekiama šiluma leidžia stabilizuoti šilumos kainą visiems Kėdainių šilumos vartotojams, nors šilumos aukcione ne visada AB „Lifosa“ šilumos kaina būna žemesnė nei bendrovės perkama iš kitų nepriklausomų šilumos gamintojų.

Bendrovė viena iš pirmųjų šilumos tiekimo įmonių Lietuvoje priėmė inovatyvų sprendimą įrengti 1500 kW galingumo absorbcinį šilumos siurblį prie esamų biokuro katilų Panevėžio miesto katilinėje.

NORĖDAMI GYVENTI ŠILČIAU:

1. Pasirūpinkite langų sandarinimu – tai aktualu ne tik mediniams, bet ir nekokybiškiems, prastai sumontuotiems plastikiniams langams. Sandarinti naudojamos įvairios medžiagos – nuo laikraščių bei vatos iki šiuolaikinių guminių, poliuretaninių putų juostų.

2. Užsandarinkite langus. Plyšius tarp stiklo ir lango rėmo bei tarp lango rėmo ir sienos užsandarinkite silikoninėmis ar kitomis izoliacinėmis medžiagomis. Sandarinti reikia ne tik lango rėmus, bet ir stiklą. Jei langai bus sandarinti tinkamai, būstas bus geriau apsaugotas nuo šalčio, skersvėjų ir gatvės triukšmo, o kambaryje temperatūra pakils.

3. Prie langų atsiradus plyšiams ar sienos įtrūkimams, būtinai juos užglaistykite arba užkamšykite, kad šaltas oras neitų į kambarį.

4. Įstiklinkite balkonus ir lodžijas. Jų stiklinimas sumažina šalto oro skverbimąsi į butą, todėl oro temperatūra gretimame kambaryje lieka normali ir vėjuotą dieną, be to, pagerinama garso izoliacija. Balkonuose ir lodžijose įrenkite medines grindis ir po jomis paklokite izoliacinės medžiagos sluoksnį.

5. Šilumos srautą pro langą galima sumažinti, įstačius papildomą stiklą ar skaidrią plėvelę tarp stiklų.

6. Įskilusius langų stiklus pakeiskite sveikais.

7. Prieškambario, laiptinės ir kitų šaltų patalpų duris laikykite uždarytas. Jei po durimis yra plyšys – pasistenkite jį uždengti specialia tarpine slenksčiams.

8. Jei langas nereikalingas kaip šviesos šaltinis (rūsyje, sandėliuke, galbūt vonioje), žiemai jį galima uždengti šilumą atspindinčios termoizoliacinės medžiagos lakštu. Tai sumažins šalto oro skverbimąsi į butą.

9. Žiemą nakčiai nuleiskite pakeliamas žaliuzes. Dvigubai įstiklintas langas su nuleistomis žaliuzėmis prilygsta trigubai įstiklintam langui.

10. Būsto šildomose patalpose už radiatorių įrenkite šilumą atspindinčius ekranus, kurie atspindi iki 90 % infraraudonųjų spindulių ir lemia patalpos oro temperatūros padidėjimą 1 – 2ºC. Pritvirtinus lentyną virš radiatoriaus, šilto oro srautas nukryps į kambario vidų, užuot kilęs tiesiai iki lubų.

 11. Neuždenkite radiatorių užuolaidomis. Tada šiltas oras pateks į kambarį, o ne kils į viršų šaltu lango paviršiumi. Naktį reikėtų elgtis atvirkščiai – nuleisti žaliuzes ir užtraukti užuolaidas, kad šios taptų papildomu barjeru, neleidžiančiu šilumai sklisti į lauką.

12. Didelių gabaritų baldus statykite prie išorinių sienų – taip sudarysite papildomą sienų šilumos izoliaciją.

13. Patalpas vėdinkite kelis kartus per dieną visiškai atidarę langus ir sudarę trumpalaikį skersvėjį, kuris pakankamai išvėdintų patalpą, padėtų išvengti drėgmės ir kvapų kaupimosi. Geriau vėdinti intensyviai, bet trumpai, negu vėdinti ilgą laiką.

14. Nepamirškite nuolat valyti dulkių nuo radiatorių – dulkės mažina šilumos atidavimą aplinkai!

15. Ventiliatorių virš viryklės naudokite tik gamindami valgį, nes jis ištraukia šilumą.

16. Indus plaukite ne po tekančia srove, bet užkimštoje kriauklėje.

17. Stenkitės praustis po dušu, o ne vonioje – sunaudosite 5–7 kartus mažiau vandens. Sutvarkykite varvančius čiaupus ir unitazo bakelius – jie didžiausi vandens „vagys“.

18. Saulės šiluma – nemokama, tad leiskite jai patekti į jūsų namus, atidenkite langus, o saulės prišildytuose kambariuose atidarykite duris ir leiskite šilumai pasklisti į vėsesnes būsto vietas.

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.