Kaip ir kiekvieną rudenį, tik prasidėjus šildymo sezonui, gyventojams iškyla klausimų dėl būsto šildymo ir karšto vandens išlaidų kompensavimo.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatomis, skolos grąžinimo sutartį sudaryti būtina, jei skolingi už šilumą ir karštą vandenį asmenys turi teisę ir nori gauti kompensaciją už patalpų šildymui sunaudotą šilumą ir karštą vandenį.
Gyventojai, įsiskolinę už būsto šildymą ar karštą vandenį, prieš teikdami prašymą dėl kompensacijos gavimo, pirmiausia turi sudaryti skolos apmokėjimo sutartį su AB „Panevėžio energija“. Dėl sutarties sudarymo informacija teikiama tel. (8 45) 50 10 50 ir Kėdainių šilumos tinklų rajono buveinėje. Skolingiems vartotojams būtina žinoti, kad jie išlaiko teisę į būsto šildymo ir karšto vandens išlaidų kompensavimą tik tuomet, jei griežtai laikosi sudarytos sutarties sąlygų, bei apmoka ir einamojo mėnesio priskaitymus. Ir tik sudarius sutartį kreipiamasi į rajono savivaldybę.
Galimybę naudotis būsto šildymo ir karšto vandens išlaidų kompensavimu suteikia miesto ar rajono savivaldybė, kuri, atlikdama vietos valdžios savarankišką funkciją, pagal tam tikrus teisės aktus skaičiuoja, ar šeima (vienas gyvenantis asmuo) turi teisę į išlaidų šildymui ir karštam vandeniui kompensavimą. Gyventojai, norėdami pasinaudoti tokia galimybe, turi kreiptis į miesto ar rajono savivaldybės Socialinės paramos skyrių. Kompensacija skiriama atsižvelgiant į šeimos pajamas, turtą, buto dydį, šeimos narių skaičių, kitas socialines aplinkybes.
Kompensacija būsto šildymui skaičiuojama taip: šeimai ar asmeniui kompensuojama ta būsto šildymo išlaidų dalis, kuri viršija 20 procentų šeimos (vieno gyvenančio asmens) gaunamų grynųjų pajamų ir valstybės remiamų pajamų skirtumą. Pavyzdžiui, jei šeimą sudaro 4 asmenys ir šeimos pajamos yra 600 Eur, tai iš jų atėmus kiekvienam šeimos asmeniui priklausančias valstybės remiamas pajamas (102 Eur vienam asmeniui gaunančiam pajamas), lieka 192 eurai. Nuo šios sumos už būsto šildymą šeima moka 20 procentų, tai yra 38,40 euro. Jei už šildymą, sakykime, bus priskaičiuota 100 eurų, savivaldybė kompensuotų 61,60 euro.
Kompensacija karštam vandeniui skaičiuojama taip: šeimai ar asmeniui kompensuojama ta karšto vandens išlaidų dalis, kuri viršija 5 procentus šeimos (vieno gyvenančio asmens) gaunamų grynųjų pajamų. Pavyzdžiui, jei šeimą sudaro 4 asmenys ir jos pajamos yra 600 Eur, tai už normatyvinį karšto vandens kiekį (4 asmenis bus 3,5 m3) bei normatyvinį karšto vandens cirkuliacijos kiekį (160 kWh, jei karšto vandens cirkuliacija su vonios šildytuvu, ir 10 kWh, jei cirkuliacija pastato rūsyje) šeima moka 5 procentus visų gaunamų grynųjų pajamų, tai yra 30 eurų. Jei už 3,5 m3 karšto vandens, sakykime, bus priskaičiuota 17,08 euro, o už karšto vandens cirkuliaciją 10,13 euro, kompensacija už karštą vandenį šeimai nepriklauso, nes išlaidos karštam vandeniui (27,21 Eur) neviršija 5 procentų šeimos gaunamų pajamų (30 Eur).
Daiva Paulauskienė, AB „Panevėžio energija“ atstovė spaudai