Arnetų namuose – tautinio paveldo paroda

Laisvalaikiu – su drožiniu rankose, o gyvenime – policijos pareigūno darbas. Kėdainiuose Tradicinių amatų centre Arnetų name medžio drožinių – verpsčių ir prieverpsčių – parodos atidaryme dalyvavę kraštiečiai buvo nustebę, kad parodos autorius Albinas Šileika yra sunkų darbą dirbantis pareigūnas. 

Iš Utenos karšto atvykęs amatininkas A. Šileika džiaugiasi galimybe savo kūrinius pademonstruoti mūsų rajono gyventojams bei svečiams.

„Tačiau drožinėjimas yra puikus atsipalaidavimo būdas“, – prisipažino jau 20 metų didelio kruopštumo reikalaujančias verpstes, prieverpstes ir rankšluostines kuriantis amatininkas, kurį į pa­rodos atidarymą Kėdainiuose atlydėjo artimiausi žmonės – žmona ir du vaikučiai.

Atvežė tik dalį kolekcijos
„Į Kėdainius atvežiau tik dalį savo kolekcijos – likusi dalis yra naudojama įvairių edukacinių užsiėmimų metu, konkursuose. Su savo kurtais drožiniais keliauju po visą Lietuvą, jau teko apsilankyti ne viename šalies mieste ir miestelyje – iš viso teko surengti daugiau nei 100 parodų. Na, o dabar mėnesiui laiko apsistojau pas jus. Džiaugiuosi, kad šio krašto žmonės bei svečiai galės įvertinti mano laisvalaikio pomėgį“, – sakė iš Utenos krašto kilęs sertifikuotas tautodailininkas A. Šileika. Kartu jis pridūrė besitikintis, kad galbūt į Kėdainių kraštą atkeliaus ir jo kurtų rankšluostinių, kurių amatininkas turi taip pat nemažai pridrožęs, parodėlė.
Tautodailininko kuriamos prieverpstės yra sertifikuotos ir įvertintos kaip mūsų tautinio paveldo dalis. Šį įvertinimą amatininkas gavo šiais metais.

Verpstės ir prieverpstės buvo verpimo ratelio dalis – ant šių drožinių buvo tvirtinamas linų kuodelis.

Remiasi autentiškais pavyzdžiais
Pasak parodos autoriaus, drožyba jis susidomėjo dar ankstyvoje vaikystėje, kai gyveno vaikų namuose. „Tiesiog iš neturėjimo ką veikti pradėjau lankyti staliaus amato pamokėles. Ir taip užsikabinau. Kodėl pasirinkau liaudies meną? Na, dėl to, kad man jis buvo arčiausiai širdies“, – pasakojo A. Šileika.
Visi parodoje Arnetų name eksponuojami drožiniai yra unikalūs, skirtingo rašto. Akivaizdu, kad tokiam grožiui sukurti reikia negailėti nei laiko, nei jėgų, nei pastangų. „Darbų raštus kuriu remdamasis lietuvių liaudies tradicija, autentiškais pavyzdžiais. Vienam darbui sukurti, atitinkamai nuo jo dydžio, raštų sudėtingumo, reikia nuo kelių valandų iki kelių mėnesių. Man patinka itin smulkūs darbai, tad tokių daugiausiai mano kolekcijoje ir yra“, – pasakojo vyras.
Jis pasidžiaugė, kad turi ne vieną pasekėją, kuriam perduoda šio amato subtilybes. Lietuviškų tradicijų saugotojas tikisi, kad mūsų tautinis paveldas nebus pamirštas.

A. Šileikos kurti drožiniai stebina raštų smulkumu, kruopštumu. Įkvėpimo amatininkas semiasi iš lietuvių liaudies meno.

Dovanodavo savo mylimosioms
Pasak Tradicinių amatų centro Arnetų name vadovės etnografės Reginos Lukminienės, verpstės ir prieverpstės buvo naudojami kaip mediniai verpimo prietaisai.
„Tai – verpimo ratelių lentelė, tačiau dažniausiai ji būdavo paprasta, nedekoruota. Prie jos pritaisomas linų kuodelis ir moterys toliau rateliu verpdavo. Lietuviai buvo labai išradingi, todėl stengdavosi iš medžio išraižyti gražiausius raižinius. Verpstes, prieverpstes berneliai, vyrai dovanodavo savo mergelėms, moterims“, – sakė R. Lukminienė.