Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centro Arnetų name darbuotojai ne tik patys gaivina ir puo­selėja senuosius amatus, bet ir suteikia galimybę prie jų prisiliesti platesniam ratui žmonių. Neseniai kraštietės mokėsi riešinių mezgimo, o dabar – tradicinės kepurės vėlimo paslapčių.

„Įgyvendiname Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programą „Bendrystė – puiki galimybė naujai pažinti senuosius amatus“. Pirma jos dalis buvo skirta riešinių mezgimui. Sertifikuota amatininkė Gendrūta Kauneckienė mūsų kraštietes supažindino su šio amato istorija Lietuvoje, tradiciniais raštais, būdingais atskiriems regionams. Galėjome pamatyti Josvainių valsčiuje, Pilsupių kaime užfiksuotas riešines. Viešnia pamokė ne tik riešinių mezgimo, bet ir karoliukų vėrimo subtilybių.

O šį kartą į Kėdainius atvyko sertifikuota amatininkė Giedrė Pupšienė, kuri mums papasakojo apie veltinio atsiradimą Lietuvoje, pristatė gausią veltų darbų parodą, atskleidė, kokias medžiagas naudojo tekstūrai išgauti, bei pamokė, kaip reikia nusivelti tradicinę kepurę. Anksčiau esame rengę mokymus, kuriuose buvo galima išmokti velti veltinius ar šlepetes, bet kepurės dar nesame vėlę.

Norinčiųjų dalyvauti šioje edukacijoje buvo tiek, kad net negalėjome visų sutalpinti. Pastebėjome, kad vėlimu domisi įvairaus amžiaus moterys. Tai, ką jos susikurs savo rankomis, galės parsinešti į namus. Kepurėms gaminti naudojame karšinį, o jas dekoruosime naudodamos liną arba neapdirbtas avies kailio sruogeles“, – apie Arnetų name surengtas edukacijas pasakojo šio projekto sumanytoja, kultūrinių renginių organizatorė Jūratė Atkočiūnienė.

Suvelti kepurę nebuvo labai lengva

Tradicinės kepurės vėlimo edukacija užtruko visą dieną. Pirmiausia dalyvės matavo galvos apimtį ir mokėsi apskaičiuoti kepurės dydį, po to pagal pasiruoštą lekalą kirpo formą, ant kurios tolygiai dėliojo vilną, ją drėkino, muilavo ir palaipsniui vėlė.

„Truputį sunkoka, glostom, glostom, nes reikia labai lygiai padaryti, svarbiausia, kad nebūtų skylėta ta kepurė (juokiasi).

Ateiti į šią edukaciją mane gal paskatino praeitis. Mano a. a. mama veldavo veltinius kaimo žmonėms, todėl aš dažnai pagalvodavau, kad reikia ir man pabandyti. Džiaugiuosi, kad atsirado tokia proga, esu laiminga, kad išbandžiau, nes iki tol to niekada nesu vėlusi, tai – pirmas kartas, todėl ir prakaituoju. Esu nusiteikusi dirbti visą dieną, kad nusivelčiau kepurę ir galėčiau anūkams parodyti, ką močiutė geba.

Jei gerai pavyks, gal ir ateityje tai darysiu. Kolegė jau man pačiulbėjo, kad ir kitur vyksta panašūs užsiėmimai, tad, manau, būtinai nueisiu pasitobulinti“, – neslėpdama džiugios šypsenos kalbėjo Eugenija.

„Neturėjau tam jokios patirties, todėl atrodo, kad nelabai kaip sekasi. Dar neperpratau, kaip reikia išpešioti tą vilną, kad sluoksnis būtų lygus. Esu bandžiusi vėlimą su adata – velykinį kiaušinį dariau, ten kitoks principas, reikėjo badyti, o velti rankomis dar neteko. Norėjosi ir tai išbandyti.

Apskritai, aš mėgstu visokius rankdarbius, netrukus imsiu eglutei žaisliukus gaminti“, – pasakojo Emilija.

Rengs ir Advento dirbtuves

Kadangi čia pat Adventas ir pamažu artėja Kalėdos, Tradicinių amatų centras Arnetų name rengia dirbtuves, kuriose kraštiečiai galės pasimokyti, kaip gaminti kalėdines puošmenas. Lapkričio 16 d. bus gaminami molinukai, 21 d. – tekstiliniai žaisliukai, gruodžio 6 d. – karpiniai, 14 d. – vėlinukai, o 19 d. – mediniai žaislai. Visų užsiėmimų pradžia 17 val.

Norintieji dalyvauti turėtų užsiregistruoti iš anksto tel. 8 645 05 168.

Kepurės vėlimo edukacijos akimirkos Tradicinių amatų centro ir L. Pranckevičiūtės nuotraukose.