Nuo praėjusio savaitgalio Kėdainiuose besidarbuojantys Vilniaus universiteto archeologai tyrinėja Skongalio teritorijos dalį, nusidriekusią į dešinę pusę nuo memorialinio akmens, visai greta gyvenamųjų namų. Trijose mokslininkų iškastose duobėse jau rasti septynių žmonių palaikai, tačiau pasak čia dirbančios archeologės Dianos Oleinik, kad žmonės būtų laidojami ten, kur šiuo metu yra įrengtas paplūdimys, visiškai greta Nevėžio upės – tikimybės praktiškai nėra.


„Žinome, kad ši vieta kėdainiečiams ir ne tik jiems kelia daug diskusijų, bet ši teritorija, kur mes šiuo metu kasinėjame, yra gerokai aukštesnė už tą, kur įrengtas paplūdimys ir poilsio zona. Todėl natūralu, kad būtent šioje vietoje, gerokai toliau nuo Nevėžio upės ir buvo laidojami žmonės.

Manau, kad net ir tuo metu žmonės suprato, jog laidoti visai greta upės, žemose vietose negalima – kadangi tuomet potvyniai būdavo gerokai didesni, ir bet kada palaidotus kūnus vanduo galėjo išplauti. Taigi, labai maža tikimybė, kad dabar įrengtoje poilsio teritorijoje anksčiau buvo laidojami žmonės. Juo labiau, kad prieš pradedant statybų projektą buvo atlikti archeologiniai tyrimai ir jokių palaikų ten rasta nebuvo”, – „Kėdainių mugei” teigė archiologė D. Oleinik.

Archeologiniai kasinėjimai Kėdainiuose vykdomi gerokai toliau nuo tos vietos, kur įrengta poilsio zona, visai greta gyvenamųjų namų.


Kai kurie palaidojimai – padriki, tiesiog sumesti į krūvas

Šiuo metu žmonių palaidojimai randami Skongalio teritorijoje į dešinę pusę nuo paminklinio akmens, arčiau daugiabučių namų. Čia yra iškastos trys duobės, kuriose darbuojasi archeologai.

Jų darbas yra vaisingas: ketvirtadienį jie jau buvo iškėlę keturis palaikus, dar tris po truputį atkasinėja. Tačiau, pasak mokslininkų, ši vieta yra itin įdomi, nes randama įvairių laikotarpių artefaktų.

„Čia radome ne tik partizanų kapams būdingų masinių kapų, bet ir pavienių, ramesnių palaidojimų, kurie gali būti iš gerokai ankstesnių laikotarpių. Tačiau yra ir padrikų palaidojimų: kūnai tiesiog sumesti į duobes vieni ant kitų. Tai liudija nepagarbą žmogui ir kelia mintis, kad tai gali būti partizanų kapai. Tad tikrai yra tikimybė, kad čia gali būti partizanų, XX a. karinių konfliktų ar pokario laikotarpio palaidojimų“, – kalbėjo archeologė.

Be to, stebina faktas, kad palaikai nėra palaidoti labai giliai – duobės gylis siekia apie 1,00-1,40 m.

„Kadangi laidojimas padrikas, manome, kad laidojama buvo tamsiu paros metu, patyliukais, paskubomis. Akivaizdu, kad laidojimo tvarka nebuvo išlaikoma“, – pabrėžė mokslininkė.


Rasta ir ankstesnių laikotarpių palaidojimų

Kol kas yra iškastos trys duobės, tačiau jų skaičių, esant galimybėms, bus galima išplėsti.

„Kai kurios, jau iškastos duobės yra specialiai plečiamos, nes mums reikia pasitikslinti, praplėsti tyrimų vietą. Tačiau planuojame išsikasti dar bent kelias duobes papildomai. Mūsų  tyrimai nėra plataus masto, jie yra žvalgomieji, norint įsitikinti, kas čia buvo. Jei norėtume tiksliai žinoti, kiek tų palaikų čia yra, reiktų žymiai didesnių ir platesnio masto tyrimų“, – sakė D. Oleinik.

Ji pridūrė, kad prie menamų partizanų kūnų daugiau jokių daiktų nerandama: nei sagučių, nei drabužių liekanų. Tačiau yra žinoma, kad pokariu partizanai būdavo laidojami beveik nuogi, be jokių asmeninių daiktų.

Pasak archeologės, iš pirminės apžiūros gana aiškiai matyti, kad rastieji kaulai, kurie galimai gali būti partizanų, nėra kažkaip sužaloti. „Peršovimų, aiškių šūvių žymių, pavyzdžiui, į kaktą, mes nepastebėjome. Tačiau kaulus dar nuodugniai apžiūrės ir antropologai, galbūt jie pastebės kažkokių sužalojimų“, – kalbėjo archeologė.

Tyrimų rezultatai – pavasarį

Mokslininkė taip pat pridūrė, kad rasta ir pavienių kapų, kurie nėra tokie padriki ir nepagarbūs.

„Radome kelis kitokius, ramesnius palaidojimus, netgi ir karstų liekanų. Tad visko gali būti, kad čia yra ir senesnių palaidojimų. Per šimtmečius nelieka senųjų miesto planų, todėl sunku atsekti, kas vienoje ar kitoje teritorijoje iš tikrųjų būta. Ši vieta seniau buvo su griovom, žema, rami, tad gal senesniais laikais ir galėjo būti tinkama kapams. Žinoma, jei čia nebuvo labai drėgna. Tačiau norint išsiaiškinti išsamiau, reiktų gilesnių tyrimų“, – kalbėjo archeologė D. Oleinik.

Tikimasi, kad Skongalio palaikų tyrimų rezultatai paaiškės šį pavasarį. Vėliau bus sprendžiama, kas bus daroma su palaikais – greičiausiai, jei paaiškės, kad dalis jų partizanų kūnai, jie galimai bus perlaidojamai.