Paskubomis sukviestoje spaudos konferencijoje dėl Kėdainių laisvosios ekonominės zonos (LEZ) veiklos jos rengėjai žadėjo pranešti gerų naujienų. Tačiau nieko naujo išgirsti nepavyko – tebuvo kartojami pernykščiai teiginiai.
Kėdainių LEZ-o valdybos pirmininkas Domas Dargis eilinį kartą žadėjo per artimiausius penkerius metus sukurti iki 2 tūkst. darbo vietų, o pastarųjų skaičių spindesyje suskubo pasišildyti ir oficialiai atostogaujanti rajono mero pavaduotoja Nijolė Naujokienė.
„LEZ vadovai dirba atsakingai. Akivaizdžiai matau rezultatus, nes naujos verslo įmonės ateina. Proveržis jau pasiektas“, – džiūgavo vicemerė.
Džiūgauti galima, įvardinti – šiukštu
LEZ-o valdybos pirmininko D. Dargio kalba vicemerės džiūgavimų, deja, nepatvirtino: tepranešta, kad pasirašytos sutartys su dviem investuotojais, o iš jų įvardintas tik vienas – trąšų mišinius ruošianti bendrovė „Vitera Baltic“, kurioje numatoma įdarbinti iki 20 žmonių.
Antrąjį investuotoją įvardinti buvo atsisakyta. Argi ne keista? Kalbama apie esą pasiektą proveržį, pranešama apie viltingą sutartį, o su kuo ji pasirašyta, laikoma paslaptyje.
Neįtikinamiau skambėjo ir D. Dargio pranešimas apie trečiąjį galimą investuotoją – tekstilės įmonę, su kuria ,,vedamos derybos“.
Bendradarbiaus ir dubliuos
Kur kas entuziastingiau kalbėta apie tai, kad LEZ-ui reikės daug darbuotojų – maisto ir chemijos pramonės inžinierių, tekstilininkų, baldininkų, metalo apdirbėjų.
Liejosi standartinės frazės, kad tų naujų darbuotojų ieškant bus bendradarbiaujama su Darbo birža, universitetais, mokymo centrais.
Kartu pranešta, jog numatoma netgi rengti atskirą darbuotojų paieškos duomenų bazę, kurioje kviečiami registruotis darbo ieškantys kėdainiečiai.
Argi nekeista: kalbama ir apie bendradarbiavimą su Darbo birža, ir apie atskiros savo duomenų bazės steigimą.
Iš tikrųjų juk tai kvepia tos pačios veiklos dubliavimu: Darbo birža duomenis, kurių reikia LEZ-ui, registruoja jau seniai.
Trąšų gamyba – ekologiška?
Verta priminti ir dar vieną faktą: tuo metu, kai Kėdainių pakraštyje buvo steigiamas Pramoninis parkas, savivaldybės vadovai iškilmingai tikino, kad jame leis kurtis tik ekologiškai neagresyvioms įmonėms.
Vėliau tie patys vadovai Pramoninį parką perdavė LEZ-ui, o dabar džiūgauja, kad jame galimai kursis trąšų mišinius ruošianti įmonė. Kažin, ar ją tikrai galima vadinti ekologiškai neagresyvia?
Ar taip negrąžinamas Kėdainių įvaizdis, esą šis kraštas tinka tik chemijos pramonei?
Dvaro pažadai negaivino
LEZ-o vadovai dar kartą priminė, kad į šią zoną atvestas internetas, be to, ,,planuoja projektuoti“ geležinkelio atkarpą.
Rajono vadovai savo ruožtu pasidžiaugė, kad LEZ-as padės suklestėti Kėdainiams ir grąžins iš emigracijos jaunimą.
Kaipgi šiame fone neprisiminti, kad prieš kurį laiką rajono savivaldybės vadovai panašiai džiūgavo dėl neva atgimstančio Apytaukio dvaro – į jį jau kone plūdo turistai.
Nuo tų džiūgavimų praėjo penkeri metai, o Apytalaukio dvaras tebenyksta tuščias – jokia restauracija jame net nepradėta, nes galimas investuotojas pasirodė neveiksnus, nepatikimas ir nemokus.