welovelithuania.com turinys
Lietuvos mažieji miestai ir miesteliai slepia unikalų žavesį ir istorijos turtus, kurie kviečia keliautojus pasinerti į ramesnį, autentišką gyvenimo ritmą. Pažinti gyvenimą tokį, koks jis buvo prieš kelis šimtus metų. Atrasti unikalius architektūrinius paminklus. Pasinerti į tikrą ir nuoširdų miestelių švenčių šurmulį. Išgirsti dar negirdėtų pasakojimų ir pamatyti legendomis apipintų vietų.
Tad paskutinius du vasaros savaitgalius Kėdainių rajone įsikūrę miesteliai kviečia juos aplankyti ir pažinti iš arčiau bei pasilinksminti gal ne tokiose triukšmingose kaip miestuose, tačiau ne mažiau smagiose ir linksmose šių miestelių šventėse.
Apsupta legendų Dotnuva
Dotnuvos miestelis žinomas jau nuo 1372 m., tad papasakoti tikrai turėtų ką. Žinoma, daugelio pastatų seniai nebelikę, o ir žmonių, kurių lūpose dar gyvos legendos apie jį, vis mažiau. Tačiau čia atvykti verta vien dėl įspūdingos architektūros bažnyčios ir buvusio bernardinų vienuolyno ansamblio. Šiuos architektūros objektus galima ne tik pamatyti, tačiau ir ekskursiją po juos užsisakyti. O nebijantiems aukščio – net į bažnyčios bokštą įkopti.
Pastatai, nuo pat jų statybos iki gyvenimo juose, apipinti legendomis bei kartais šiek tiek mistiniais pasakojimais. Apie kadaise čia gyvenusius 5 metrų ūgio milžinus, pastačiusius garsiąją Dotnuvos Viešpaties apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčią, apie bernardinų vienuolius, kurie į bažnyčią ateidavę slaptais tuneliais, apie po bažnyčia esančius rūsius ir ten ant kablių sukabintus mirusių vienuolių kūnus, apie paslaptingus tunelius, einančius net po upeliu.
Vieni pasakojimai šiurpina, kiti galbūt kelia lengvą šypseną, tačiau visi jie turi kažką bendro. Ir nors kol kas žinomi tik po bažnyčia buvę rūsiai, tačiau kas gali patvirtinti, jog legendos iš piršto laužtos? Tuo labiau, kad įspūdinga ne tik pati bažnyčia, kuri Dotnuvoje stovi dar nuo 1810-ųjų metų, tačiau ir jos statybos. Juk reikėję tiek akmenų statybai, o dar ir užgabenti juos į kalną be jokios šiuolaikinės technikos.
O į Dotnuvą užsukę, tuščiomis rankomis namo nevykite: užsukite į šiltą ir jaukią šeimos kepyklėlę „Miltuotos rankos“, kurioje duona kepama tradicinėje, malkomis kūrenamoje duonkepėje krosnyje. Be abejo, minkoma ir formuojama tik rankomis. O unikalią, autentišką aplinką sukurti padeda ir pastatas, kuriame kepykla įsikūrusi – tai autentiška, medinė troba. Tik, sako, reikia suskubti čia iki pietų apsilankyti, nes duona ir pyragai tokie gardūs, kad po pietų jau būna išpirkti.
Akademija – ne tik žemdirbyste besidomintiems
Akademijos miestelis įsikūręs buvusioje Dotnuvos dvaro teritorijoje. Savo pavadinimą miestelis gavo nuo 1924 m. įkurtos Žemės ūkio akademijos. Nors 1945 m. Akademija perkelta į Kauną, tačiau šalia jos išaugusiam miesteliui taip ir liko pavadinimas „Akademija“. 1956 m. čia įkurtas Lietuvos žemdirbystės institutas (šiuo metu –Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras).
Tiems, kuriems žemdirbystė galbūt tolima sritis, Akademija turėtų būti patraukli dėl miestelyje vis dar stovinčių XIX a. statytų dvaro pastatų. Nuostabu tai, kad dvaras įsikūręs saloje. Aplink dvaro pastatus tyvuliuoja išlikę tvenkiniai, pastatus supa parkas, laikomas vienu turtingiausių pagal savo dendrologinę vertę Lietuvoje.
Buvę dvaro pastatai šiuo metu gyvenami šeimų. Tačiau parko lankymas laisvai prieinamas visiems. Parke pastatyti paminklai žemės ūkio mokslininkams, Klaipėdos krašto vaduotojams. Kultūros paveldo departamento duomenimis, sodybą sudaro kone keturiasdešimt objektų!
Rugpjūčio 31 d. Akademijos kultūros centro kieme vyks jaunimo gyvo garso grupių festivalis „BisFest 2024“. Tad vasarą palydėkite smagiai ir su gera muzika.
Surviliškis – mažiausia, bet ne prasčiausia seniūnija
Surviliškis yra pati mažiausia Kėdainių rajono seniūnija, kuri apima vos 83 m2 plotą, tačiau garsi savo gyventojais ir lankytinomis vietomis.
XIX a. pab.– XX a. pr. šiose apylinkėse kūrė ir darbus paliko žymiausias Lietuvos kryždirbys Vincas Svirskis. Jis sukūrė daugiau nei 200 įvairių kryžių ir paminklų. Dirbo statutėles, jungdamas su pačiais kryžiais, t. y. šventieji bei angeliukai daryti iš vieno ir to paties medžio. Tuo jos skiriasi nuo kitų mūsų liaudies skulptūrų. Dievdirbys kryžiaus kryžmos viduryje komponuodavo saulės pavidalo ornamentą, iš kurio spinduliai išsiskaido į visas puses. Taip pat jis mėgo šventuosius apsupti fantastiškais (ornamentiniais) rutuliais, tartum debesimis. Miestelio kapinėse galima aplankyti šio garsaus kryždirbio kapą, o šalia mokyklos rasite originalų jo kurtą stogastulpį.
Norintiems šiek tiek daugiau įspūdžių ir lengvo adrenalino, rekomenduojama pereiti kabančiu tiltu per Nevėžį. Kabantis Surviliškio tiltas yra vienas iš dviejų kabančių tiltų, esančių Krekenavos regioniniame parke. Jį rasite eidami Pušyno gatve iki galo.
Na, o mėgstantiems apžvelgti apylinkes iš aukščiau, rekomenduojama apsilankyti šalia Suviliškio bažnyčios įrengtoje apžvalgos aikštelėje. Nuo jos galima pasižvalgyti po Nevėžio slėnį, vingiuojančią upės vagą, medžiais apaugusias pakrantes ir tolumoje dunksančius miškus.
Iš Surviliškio taip pat lengvai pasiekiamas vienas didžiausių ir gražiausių rajono piliakalnių – Bakainių piliakalnis. Čia buvusi gerai įtvirtinta piliavietė minima dar 1372 m. Piliakalnį iš trijų pusių supa Liaudės upė, o iš šiaurės saugo pylimas. Pasakojama, jog šioje vietoje mūšio metu žuvęs gerbiamas ir mylimas vadas, kurio kapą žmonės kepurėmis supylę. Taip ir atsiradęs Bakainių piliakalnis.
Rugpjūčio 17 d. Surviliškyje, Nevėžio slėnyje šurmuliuos miestelio šventė „Tėviške, pakviesk ir aš sugrįšiu“. Visi laukiami kartu pasilinksminti, miestelį ir jo apylinkes apžiūrėti bei kartu 523-ąjį Surviliškio gimtadienį paminėti. Veiks fotografijų paroda „Sustabdyta akimirka Surviliškyje“, vyks sportiniai žaidimai, paplūdimio tinklinio turnyras, mugė, bus ir batutas vaikams. O vakare visi linksminsis, šoks ir dainuos šventiniame koncerte su Bitinu, Aiste Bugaite, Valdu Lacko ir kitais atlikėjais.
Po smagaus gimtadienio Surviliškis kviečia namo neskubėti, o jau kitą dieną (rugpjūčio 18 d.) sudalyvauti šv. Roko atlaiduose Surviliškio Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčioje. Po 12-tos valandos šv. Mišių jums koncertuos solistė Eglė Mačiulytė (sopranas) ir pianistė Živilė Kudirkaitė-Midvikienė.
Josvainiai garsūs žmonėmis ir žavūs gamta
Josvainiai įsikūrę kairiajame Šušvės upės krante. Ne kartą pulti kryžiuočių, tačiau atlaikę visas negandas, išauginę būrį garsių žmonių, turi kuo pasigirti ir ką parodyti lankytojams ir šiandien.
Josvainių Visų Šventųjų bažnyčia stovi miestelyje dar nuo 1903 metų. Tai įspūdinga, didelė, mūrinė kryžminio plano bažnyčia, suprojektuota neogotikiniu stiliumi. Pastatyta galu į Šušvės upę, vandenyje atsispindi visu savo įspūdingu aukščiu. Netoli bažnyčios pastatytas paminklinis akmuo partizanams, kurie aktyviai veikė ir priešinosi okupacinei valdžiai Josvainių apylinkėse. Deja, daugelis jų buvo žiauriai nužudyti, o jų kūnai išniekinti. Būtent toje vietoje, kur sovietų okupantai darkė partizanų kūnus, jų kančiai ir pasiaukojimui atminti stovi paminklinis akmuo.
Ten, kur buvo palaidoti JK ir Vyčio apygardų partizanai, žuvę kovoje už laisvę, 1989 m. buvo pastatytas Memorialas Josvainių žemės partizanams. Vėliau (1995 m.) čia pat pastatytas ir kryžius bei koplytstulpis, kad jų auka amžiams būtų nepamiršta.
Josvainių seniūnijoje galima aplankyti ir unikalias bei saugomas kraštovaizdžio vietas. Laučynės kraštovaizdžio draustinyje auga skroblynai, kurių kitose rajono dalyse nerasite. Čia veši meškiniai česnakai ir vejasi gebenės lipikės. O drėgnuose kirtimuose peri gervės. Rugpjūtis – pats metas jas pamatyti ir išgirsti. Netrukus šie paukščiai pakels sparnus į šiltesnius kraštus.
Šušvės karštovaizdžio draustinyje galite išvysti daugybę retų ir saugomų augalų bei gyvūnų: šalmuotųjų gegužraibių, melsvųjų gencijonų, totrinių maludžių, boloninių katilėlių. Šušvės upėje namus įsikūrusios ūdros, o pakrantėse galima išvysti tulžius.
Josvainių seniūnija padovanojo Lietuvai ir būrį žinomų žmonių: knygnešį Aleksandrą Kaščiuką, mokytoją Vladą Balsį, vargonininką Joną Bojanauską, Lietuvos Steigiamojo seimo narį Vaclovą Vaidotą ir kitus.
O šiemet Josvainiams sukanka jau 640 metų! Ta proga rugpjūčio 23–25 dienomis miestelyje ūš ir šurmuliuos linksmybės, pramogos, mugė, įvairūs renginiai, organizuojama ekskursija, atgims net konkūrų varžybų tradicija. Šventiniame koncerte Josvainius su gimtadieniu sveikins ir jums gerą nuotaiką garantuos dainininkė Irena Starošaitė, dainininkas Donatas Montvydas su gyvo garso grupe. Netrūks pramogų ir vaikams: Panevėžio lėlių vežimo teatras atveš lėlių spektaklį.
Rugpjūčio 25 d. gimtadienio šventę vainikuos jau tradicinė „Giesmių giesmė“ Josvainių Visų Šventųjų bažnyčioje.
Paberžė neatsiejama nuo tėvo Stanislovo atminimo
Paberžė – pagrindinis Gudžiūnų seniūnijos traukos centras. Niekam ne paslaptis, kad miestelis išgarsėjo tėvo Stanislovo kunigavimo čia metais. Dvasininkas Paberžės bažnyčioje tarnavo ilgus metus (1966–2005 m.) ir buvo vienas populiariausių to meto Lietuvos dvasininkų.
Pasiklausyti tėvo Stanislovo pamokslų, atgauti dvasinės pusiausvyros asmeniniuose pokalbiuose su šiuo vienuoliu žmonės atvykdavo į Paberžę ne tik iš Lietuvos, tačiau ir iš tolimesnių kraštų. Šiandien Paberžėje, deja, galime aplankyti tik jo kapą. Tačiau tokie iškilūs ir dvasingi žmonės neišeina be pėdsako. Ne tik paberžiškių, tačiau ir mūsų visų širdyse vis dar gyvas tėvo Stanislovo atminimas.
Šių metų tradicinis Tarptautinis Paberžės muzikos festivalis taip pat skirtas tėvo Stanislovo atminimui. Pirmoji festivalio šventė jau įvyko birželio mėnesio pabaigoje, paminint dvasininko mirties metines. O antroji įvyks rugpjūčio 25 d.
Šiai šventinei festivalio dienai numatytas Lietuvos dailininkų asociacijos sąjungos „Individualistai“ plenero uždarymas ir paroda. Po jos, 17 val. Paberžės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje Šv. Mišias aukos Išlaužo parapijos klebonas kun. Vilius Sikorskas. Po Šv. Mišių svečiai kviečiami nesiskirstyti, o likti ir pasiklausyti koncerto. 18 val. koncertuos valstybinis choras „Vilnius“ (vadovas Artūras Dambrauskas).
Paberžės festivalį pratęs ir tuo pačiu užbaigs renginiai rugsėjo 29 d., skirti tėvo Stanislovo metinių paminėjimui.
Atvykę į festivalį, ne tik apsilankykite Paberžės bažnyčioje, sudalyvaukite renginiuose, tačiau taip pat suplanuokite tėvo Stanislovo sukauptų bažnytinių rūbų ir įvairių liturginių daiktų ekspozicijos lankymą. Prie bažnyčios taip pat išvysite koplytstulpį, pastatytą kitam žymiam ir svarbiam Paberžės gyventojui – kunigui Antanui Mackevičiui, vadovavusiam 1861–1863 m. sukilimui. Miestelyje taip pat veikia šiam sukilimui skirtas muziejus.
Krakės ir jų Meilės sala
Krakės gyvuoja ir yra žinomos jau nuo XIV a. Tačiau tikrai ne daugelis žino, kad Krakėse gyvenęs ir netgi pirmąją mokyklą čia įsteigęs garsus lietuvių raštijos kūrėjas Mikalojus Daukša. Čia veikusiai mokyklai, minint jos 400-ąsias atidarymo metines, 1980 m. pastatytas paminklinis akmuo.
Spaudos draudimo laikais Krakių apylinkės garsėjo knygnešiais. Lietuviškas knygas čia platino knygnešiai J. Dalbokas, J. Jurevičius, V. Baltrus ir kt.
O šiandien Krakės žinomos dėka Kęstučio Kaltenio, įkūrusio Skinderiškio parką. Tai unikalus dendrologinis parkas, kuriame šiuo metu auga bent 1300 skirtingų rūšių medžių, kilusių iš įvairių Europos, Azijos, Šiaurės Amerikos šalių. Daugelis rūšių čia buvo išaugintos pirmą kartą Lietuvoje. Ypač įspūdingai parkas atrodo magnolijų žydėjimo metu pavasarį.
Krakių miestelyje taip pat gyvena žymus medžio skulptorius Vytautas Ulevičius, kuris net du kartus yra karūnuotas medžio drožėjų Meistrų Meistru. Kėdainių savivaldybės pastate galima apžiūrėti skulptoriaus darbų parodą. V. Ulevičiaus skulptūromis išpuoštos ne tik Krakės, tačiau ir Kėdainiai. Jų taip pat galima pamatyti Panevėžio mieste.
Aktyvūs ir kūrybingi krakiškiai šiais metais taip pat atgaivino vyresniųjų gyventojų su nostalgija prisimenamą Meilės salą. Po daugiau nei 10 metų pertraukos ji buvo ir vėl prisiminta bei prikelta naujam gyvenimui. Meilės sala tapo romantiška žaliąja erdve, dar vienu traukos centru Krakių miestelyje, kur galės vykti įvairūs susibūrimai, renginiai.
Vasaros šventės jau praūžė Krakiuose, tačiau čia būsite laukiami ir rudenį. Jau rugsėjo mėnesį miestelis pakvies į Moliūgų šventę. O spalio 19 d. Krakių kultūros centre įvyks Respublikinis vaikų ir jaunimo folkloro festivalis „Ant Smilgelės krantelio“.
Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centras taip pat primena, kad visų muziejų lankymas rugpjūčio 25 d. NEMOKAMAS. Tad nepraleiskite progos su vasara atsisveikinti smagiai ir įdomiai.
Norėdami sužinoti daugiau apie lankytinas vietas ir objektus Kėdainiuose ar jų rajone, užsukite į Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centrą arba jų svetainę https://www.kedainiutvic.lt/
(Kėdainių r. savivaldybės nuotr.)
