Pasibaigus karantinui – į naujus namus. Tokia smagia nuotaika gyvena Kėdainių rajono Moterų krizių centras, birželį atnaujinęs veiklą suremontuotose, erdviose buvusio vaikų darželio patalpose Skongalio g. 23A, Kėdainiuose. Moterų krizių centro vadovė Rita Stakniūnienė džiaugiasi, kad gyvenimas grįžta į savo vėžes, todėl visa būtiniausia socialinė pagalba pasieks tas krašto moteris ir šeimas, kurioms kilo pačių įvairiausių gyvenimo krizių.

Abiejų lyčių bėdos

– Paprastai išgirdę pavadinimą Moterų krizių centras, įsivaizduojame, kad į jį kreipiasi tik fizinį smurtą patiriančios moterys. Ar tai stereotipas, ar iš tiesų padedate tik nukentėjusioms moterims? Papasakokite, kokią veiklą jūsų centras vykdo.

– Vykdant Moterų krizių centro veiklą dažnai susiduriame su nusistovėjusiu stereotipu – krizių centras tik smurtą patyrusioms moterims. Kiekvieną kartą kalbant labai norisi paneigti šią nuostatą. Krizių centras – visiems, išgyvenantiems krizes. O krizė gali turėti daug įvairiausių „veidų“.
Krizė gyvenime ištinka ne tik tada, kai tave sumuša. Krizė ištinka ir tada, kai prieš tave naudoja psichologinį, seksualinį ar ekoniminį smurtą. Krizė yra ir tada, kai gimsta vaikas su negalia, netenki darbo, serga ar priklausomybių turi artimas žmogus, kai sunkai susergi pats, kai nesijauti savimi ir turi „gyventi su kauke“, kai grįžti iš emigracijos ir gyvenimą tėvynėje reikia kurti iš naujo…

Mes dirbame ir tiesiame ranką tam, kad visas žmogų ištikusias krizes pavyktų įveikti kuo lengviau.

Kėdainių rajono Moterų krizių centro vadovė R. Stakniūnienė: „Ateina ir vyrai, kuriuos kamuoja tos pačios bėdos kaip ir moteris, todėl mūsų centro šūkis yra „Mano šeima – mano stiprybė“.

Nors mūsų pavadinime akcentuojamas žodis „moterų“, tačiau mes padedame visai šeimai. Juk jeigu namuose moterį ištinka krizė, tuomet bus nelaiminga visa šeima – vyras, vaikai, jos tėvai. Jeigu į mus kreipiasi moteris, dažniausiai pagalbos reikia visiems šeimos nariams.

Beje, pas mus ateina ir vyrai, kuriuos kamuoja labai panašios bėdos kaip ir moteris.

Pateisindama savo požiūrį į šeimos svarbą kiekvieno žmogaus gyvenime, o tuo pačiu ir įveikiant krizes, krizių centro darbuotojų ir savanorių komanda veiklas vykdo vadovaudamasi šūkiu „Mano šeima – mano stiprybė“.
Įgyvendiname du didelius projektus, kurių vienas susijęs su socia­linės atskirties mažinimu, o kitas, kuriame, kartu su Kėdainių pagalbos šeimai centru, esame Kėdainių rajono savivaldybės partneriais – kompleksinių paslaugų šeimai teikimu Kėdainių rajone. Šiame projekte Moterų krizių centras atsakingas už projekto veiklų vykdytojus. Todėl šiandien Moterų krizių centre dirba trys psichologai, du pozityvios tėvystės programų vadovai, dailės terapijos specialistas, du socialiniai darbuotojai ir savanoris teisininkas.

Iškart po karantino pradėjome vykdyti Moterų krizių centro projektą, skirtą socialinės atskirties mažinimui Kėdainių rajone. Šiame projekte mūsų rūpestis yra asmenys, patiriantys socialinės atskirties riziką: tėvai, auginantys neįgalius vaikus ar prižiūrintys neįgalų žmogų, iš vaikų globos namų išėję vaikai, vienišos mamos, priklausomybių turintys asmenys, senjorai, socialiai pažeidžiamų šeimų nariai.

Kėdainių rajono Moterų krizių centras
Skongalio g. 23A, Kėdainiai
Skambinti (8-633) 30 805
El. paštas – mkcentras@gmail.com

Taip pat jau ketvirti metai įgyvendiname Kėdainių rajono savivaldybės programas.

Įgyvendindami projektus ir programas, Moterų krizių centro specialistai vykdo psichosocialines, sociokultūrines ir švietėjiškas veiklas. Centro psichologai teikia individualias konsultacijas, veda psichologinius užsiėmimus grupėms.

Socialiniai darbuotojai konsultuoja, informuoja, tarpininkauja ir atstovauja į krizių centrą besikreipiančius asmenis. Didelio Kėdainių bendruomenės, ypač jaunų tėvų, susidomėjimo sulaukė pozityvios tėvystės mokymai pagal STEP programą. Noriai kėdainiečiai renkasi ir į giluminės dailės terapijos užsiėmimus, kuriuos jau trečius metus veda dailės terapijos specia­listė Sigita.

Norisi pabrėžti, kad visos mūsų vykdomos veiklos yra nemokamos.
Veiklos patirtis karantino metu atskleidė dar vieną visuomenės skaudulį – finansinį nepriteklių. Tai paskatino Moterų krizių centrą sudaryti sutartį su „Maisto banku“ ir taip padėti sunkiai besiverčiančioms šeimoms ar pavieniams asmenims, su kuriais mus sieja draugystė. Taip pat pasiteisino centro socialinė iniciatyva – „Daiktų bankas“. Tai vieta, kurioje turintieji per daug gali dalintis su stokojančiais.

Be centre dirbančių specialistų, vykdant krizių centro veiklas, prisideda dvylika įvairių profesijų savanorių. Jų pagalba centrui – labai vertinga.

– Ar nedarote „meškos paslaugos“ maistą pristatydami tiesiai į namus?

– Nemanau, nes tai nėra pastovus nenutrūkstamas procesas. Pavyzdžiui, ūkininkai pasiūlo daržovių ar bulvių, mūsų rūpestis – suorganizuoti asmenis, kuriems pagalbos reikia, paimti daržoves ir pristatyti į tam tikrus taškus, iš kurių jau jie patys jas turi pasiimti. Mano nuomone, tai yra pagalba šeimai.

Skongalio g. 23A, Kėdainiai – toks naujasis
Moterų krizių centro adresas.

Žmogus visada turi jausti, kad jam kažkas gali padėti. Jeigu galvosime, jog socialinę riziką patiriančioms ar sunkiai besiverčiančioms šeimoms nereikia padėti, tuomet jos niekada gali ir nebeatsitiesti.

Karantino nauda

– Kokią įtaką karantinas turėjo jūsų centro veiklai?

– Džiaugiamės, kad gyvenimas sugrįžo į mums įprastas vėžes, vėl dirbame. Nors karantinas socialinį gyvenimą gerokai apribojo, mums tai buvo į gera keletu aspektų (šypsosi).

Pirmiausiai galėjome neskubėdamos pabaigti remontą, organizuoti persikraustymo darbus bei ramiai „susistyguoti“ veiklų pradžią ir nuo birželio vėl be trukdžių, tik su tam tikrais apribojimais, pradėti veiklą.
O antra – atradome patogią individualių konsultacijų teikimo formą – konsultacijas nuotoliniu būdu. Karantino metu trys psichologai individualiai konsultavo telefonu ar per kompiuterio programėles. Ši konsultacijų forma labiausiai pasiteisino tarp atokių rajono vietovių gyventojų.

Smagu, kad turime naujas erdvias patalpas, kur galėsime išplėsti savo paslaugų spektrą. Šių metų pradžioje patalpas buvusiame vaikų darželyje mums neatlygintinai skyrė rajono savivaldybė. Mūsų rūpestis – susimokėti mokesčius už komunalinius patarnavimus.

Maždaug šimto kvadratinių metrų dydžio patalpas susiremontavome suaukotomis lėšomis, o darbo jėga pagelbėjo Kėdainių profesinio rengimo centro mokiniai.

Karantino patirtis parodė, kad savo namuose užsidarę žmonės sunkiai tvarkėsi su iškylančiomis problemomis, statistika skelbia, kad gerokai padaugėjo smurto artimoje aplinkoje atvejų. Todėl manau, kad mūsų veiklos atnaujinimas yra labai stipriai į naudą bendruomenei.

Dabar, kai viskas atsidarė, mes vėl galime susitikinėti su žmonėmis, matyti pašnekovo akis, betarpiškai bendrauti. To mums visiems labai trūko.

– Gal po karantino sulaukėte daugiau pagalbos prašymų?

– Taip, jau vis daugiau asmenų ar socialinės srities specialistų kreipiasi į mus. Gerai, kad žmonės prašo pagalbos, nes tai reiškia, jog jie nori spręsti savo problemą. Kuo daugiau sulauksime skambučių, tuo tai bus aiškesnis signalas, kad visuomenė tampa sąmoningesnė – nebijo prašyti pagalbos, supranta, jog ją gali gauti ir taisyti situaciją, kurioje nebegali būti.

– Jūsų centro patalpos yra mieste, kiek realiai kaimo žmogui yra prieinamos Kėdainių moterų krizių centro paslaugos?

– Esame visą rajoną apimančio projekto „Kompleksinių paslaugų šeimai teikimas Kėdainių rajono savivaldybėje“ partneriai, todėl iki karantino veiklas vykdydavome ir atokesnėse mūsų rajono gyvenvietėse, seniūnijose, bendruomenių centruose. Į atokesnes vietoves vykdavo specialistai, kurie vesdavo grupinius ar individualius užsiėmimus.

Beje, karantinas įvedė tam tikrų gerų dalykų, nes žmonės suprato, kad daugelį darbų ir konsultacijų gali atlikti sėdėdami prie kompiuterio ar telefonu. Dalis krašto gyventojų nori ir toliau konsultuotis nuotoliniu būdu. Atokių kaimų gyventojoms labai nepatogu važinėti autobusu, kad gautų psichologo ar kito specialisto konsultacijas, todėl dabar šią bėdą išsprendžia internetas ar telefonas.

Vis tik pasibaigus karantinui vėl planuojame atnaujinti vizitus į rajono gyvenvietes, kur organizuosime lektorių paskaitas, mokymus, konsultacijas.

Yra keletas kategorijų

– Kiek rajono gyventojams reikalingas visas jūsų išvardintas paslaugų spektras?

– Kadangi veiklą vykdome jau dešimtus metus, pastebėjau, kad daugelis mūsų gyvendami gerą, ramų, sotų gyvenimą, sunkiau suprantame, kad šalia gyvenantis gali stokoti socialinių įgūdžių, išgyvena nepriteklių, turi psichologinių problemų.

Štai tokiems žmonėms dažniausiai labai reikia socialinės ir psichologinės pagalbos, o tam ir tarnauja tokie centrai kaip Moterų krizių centras. Tiesiame pagalbos ranką, kai mūsų klien­tus reikia išmokyti socialinių ir pozityvios tėvystės įgūdžių, gauti psichologinę ir teisinę pagalbą, kelti savivertę ir išmokti pasitikėti savimi. Manau, kad tokiems žmonėms reikia, kad šalia atsirastų kažkas, kas gali padėti, specialistas, kuris išklauso, pataria. Reikia vietos, kur galima jaustis saugiai. Labai džiaugiuosi, kad mūsų centras turi pasitikėjimą tarp rajono moterų.

Naujose, suremontuotose Moterų krizių centro patalpose, kur vienu metu veiklose gali dalyvauti apie dvi dešimtis žmonių, – nauji baldai, įranga.

– Kaip jūsų krizių centrą suranda krašto moterys?

– Yra keletas besikreipiančių moterų kategorijų. Apie vienas sužinome pačios ir pasiūlome pagalbą, kitos, drąsesnės, mus susiranda pačios, o dėl kitų tarpininkauja socialinio darbo specialistai. Glaudžiai bendradarbiaujame su Pagalbos šeimai centru bei rajono savivaldybės socialinio skyriaus specialistais.

– Ar gali pas jus ateiti moteris, kuri gyvena, rodos, normalų gyvenimą ir nėra patyrusi krizės?

– Žinoma, kad gali. Ir jei moterys šiuo metu ir neišgyvena krizės, o siekia dvasinio tobulėjimo, saviugdos, savišvietos, kviečiame dalyvauti nemokamose projekto „Kompleksinių paslaugų šeimai teikimas Kėdainių rajono savivaldybėje“ veiklose. Tačiau pastebėjau, kad dažnai moterys, kurios geba pačios tvarkytis su krizinėmis situacijomis, didesnę laisvo laiko dalį skiria šeimai ar pomėgiui ir nelabai randa laiko veikloms, kurias mes galime pasiūlyti.

– Keletą kartų paminėjote partnerius. Kas jūsų draugai?

– Beveik penkerius centro veiklos metus glaudėmės Kėdainių pagalbos šeimai centre, populiariai žmonių vadinamuose buvusiuose vaikų globos namuose „Saulutė“. Ten turėjome tik penkiolikos kvadratinių metrų kabinetą. Esame dėkingos šio centro vadovei Sandrai Sagatienei, kuri veikloms labai geranoriškai, esant galimybei leisdavo naudotis kitomis laisvomis pagalbos šeimai centro patalpomis.

Gražiai ir glaudžiai jau daug metų bendradarbiaujame su Kėdainių rajono vartotojų kooperatyvu. Tai – pagrindinis mūsų finansinis rėmėjas, už ką mes esame labai dėkingi.