Dirbtinio intelekto (DI) panaudojimo galimybės yra itin plačios. Viena šių sričių – medicina. Tačiau, anot pačių medikų, tai gali turėti ne tik teigiamų, bet ir neigiamų aspektų.
Kėdainių ligoninės chirurgijos skyriaus vedėjas Arvydas Kleiva įsitikinęs: tam, kad turėtume pažangius DI įrankius, nacionaliniu mastu sveikatos sistemoje dar reikia nudirbti daug tam būtinų darbų.
Ar DI gali atstoti medicinos darbuotojo atliekamą darbą? Kokias užduotis DI būtų galima pavesti atlikti? Kas šiuo metu trukdo sėkmingam DI sprendimų vystymui Lietuvos medicinos įstaigose?
A. Kleiva atsako į šiuos bei kitus klausimus ir dalijasi savo įžvalgomis.
– Buvote išvykęs į Raseiniuose vykusią konferenciją, kurioje buvo kalbama apie dirbtinį intelektą (DI). Kokiomis temomis diskutavote, kokių idėjų parsivežėte?
– Praėjusių metų pabaigoje turėjau galimybę dalyvauti Raseiniuose vykusioje Sveikatą stiprinančio Kauno regiono organizuotoje konferencijoje „Dirbtinis intelektas žmonių sveikatai“.
Pranešimus pristatė DI profesionalai iš Lietuvos aukštųjų mokyklų, kurie daugiausiai žino apie DI vystymąsi pasaulyje ir Lietuvoje, kurie ir prisideda prie DI vystymo ir diegimo Lietuvos sveikatos sektoriuje.
Pasaulyje DI priemonių diegimas ir naudojimas sveikatos sektoriuje tikrai gerokai pažengęs. Lietuvoje, lyginant su pasaulio pažanga, deja, tai dar tik užuomazgos.
Dirbtinis intelektas taikomas šiose srityse: diagnostika ir prognozavimas, sveikatos priežiūros organizacinių procesų valdymas, sveikatos priežiūros personalizavimas, virtualūs sveikatos priežiūros asistentai ir virtuali pacientų priežiūra (pvz.: XRHealth); nuotolinė pacientų priežiūra (pvz.: Skinvision); vaistų vystymas; robotika ir chirurgija; visuomenės sveikatos analizė; psichinės sveikatos ir telesveikatos paslaugos, įvairūs mokymai.
– Kokia Jūsų asmeninė nuomonė apie DI panaudojimo galimybes gydymo įstaigose bei konkrečiai Kėdainiuose? Kuo DI gali būti naudingas (arba ne) medikams?
– DI panaudojimo galimybės teoriškai labai plačios, tačiau kaip gydytojas, gavęs tiek informacijos apie DI, manau, kad yra šviesiosios ir tamsiosios to pusės.
Kaip šviesiąją DI pusę išskirčiau efektyvesnę diagnostiką, pvz., rentgeno, kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso; personalizuoti gydymo planai, remiantis fenotipu, genotipu ir gyvenimo būdu, efektyvesnis sveikatos priežiūros valdymas, efektyvesnė prevencija remiantis DI prognozavimo galimybėmis, nuotolinė pacientų priežiūra; sveikatos priežiūros prieinamumas, įrodymais grįstų sprendimų palaikymas.
Kaip tamsiąją DI pusę paminėčiau tokius dalykus: DI modelių teisingumas priklauso nuo duomenų, kuriais DI naudojasi, duomenų vienpusiškumas gali lemti DI klaidas.
Taip pat duomenų saugumas ir privatumas, sveikatos specialistų kompetencijų degradacija – įgūdžių ar klinikinio mąstymo praradimas, DI gilusis mokymasis kaip „juoda dėžė“, nes nėra aišku, pagal kokius algoritmus priimami sprendimai, didėjanti skaitmeninė atskirtis, netyčinės DI klaidos, nulemtos algoritmo klaidų, žmonių duomenų panaudojimas, pelnas ir kiti etikos klausimai ir, žinoma, teisinis reguliavimas.
Su šiomis problemomis jau dabar susiduria pasaulio medikų ir teisininkų bendruomenės.
– DI jau pradedamas diegti Kėdainių ligoninėje. Kokias funkcijas jis atlieka, kokius pavestus darbus atlieka?
– DI jau dabar pasitelkiamas teikiant sveikatos priežiūros paslaugas. Kėdainių ligoninėje vykdomos telesveikatos (telemedicinos) paslaugos Skubios pagalbos ir priėmimo skyriuje, kai yra galimybė konsultuotis su aukštesnio lygio specialistais Kauno klinikose ir operatyviau priimti sprendimus dėl paciento tolimesnio ištyrimo ir gydymo.
Mano žiniomis, Kėdainių PSPC siekia vykdyti lėtinėmis ligomis sergančių pacientų stebėjimą įdiegiant DI priemones, siekiant efektyvesnio tokių pacientų ambulatorinio gydymo.
– Ar DI gali pakeisti žmogų, gal net konkrečiau, mediką, ir jo atliekamus darbus? Ar DI greičiau galėtų likti tik kaip pagalbininkas medicinos darbuotojui?
– Kad ir koks „protingas“ būtų DI, tačiau jis niekada negalės ir nepakeis žmogaus, ypač sveikatos sistemoje.
Prieš 10 metų dalyvavau tarptautinėje konferencijoje Neapolyje, kur buvo pristatomas daVinci robotas, naudojamas chirurgijoje. Man, kaip gydytojui chirurgui, tai atrodė labai inovatyvu. Tai padarė didelį įspūdį, bet be žmogaus jis tiesiog neveikia. Lietuvoje taip pat daug metų ši sistema veikia.
DI galėtų tapti kaip pagalbininkas sveikatos sektoriuje, kai dalį techninio darbo galėtų atlikti būtent DI, pvz., konsultacijos metu automatiškai fiksuotų, analizuotų ir pateiktų apdorotus anamnestinius duomenis medicininiuose dokumentuose (gydytojui ir slaugytojui nereiktų visa tai, ką sužinojo iš paciento, užrašinėti pačiam).
Taip pat objektyvios apžiūros duomenis, pagal gydytojo suformuotą diagnozę, gal net galėtų pagal SAM patvirtintas diagnostikos metodikas automatiškai sudaryti tolimesnį ištyrimo planą ir pan.
Manau, tai galėtų būti plačiau naudojama ambulatorinių pacientų lėtinių ligų sekime, nuotolinėse telefoninėse ar vaizdo konsultacijose ir pan.
DI pritaikymas mūsų kasdieniniame darbe man pačiam labai įdomu. Inicijavau vienos iš DI priemonių pristatymą Kėdainių ligoninės ir Kėdainių PSPC darbuotojams, kad visi plėstume žinojimą apie tai, kas ateina į mūsų sveikatos sektorių.
Lietuvoje šiandieną veikia apie 100 skaitmeninės sveikatos įmonių, tačiau maža dalis jų, kurios sėkmingai vysto dirbtinio intelekto sprendimus.
Iš pranešėjų pateiktos informacijos, DI vystymui Lietuvoje trūksta centrinės valdžios iniciatyvų, konkrečių tikslų ir uždavinių iškėlimo ir tam skiriamo finansavimo.
Juk suprantame, kad įstaigos apmokėjimą gauna iš PSDF už suteiktas paslaugas ar prirašytus pacientus. Iš to turi išlaikyti patalpas, medicininę techniką, žmogiškuosius išteklius, organizuoti darbą ir t.t.
Pagal šiandieninį finansavimą tikrai suprantu, kad sunkiai mūsų Kėdainių įstaigos turės galimybę įsidiegti pažangias DI priemones savo kasdieniniame darbe.
O ir nacionaliniu mastu, juk vis dar neparuošta tam tinkama teisinė bazė, sveikatos sektoriuje susiduriame su labai jautriais asmenų duomenimis.
Trūksta skaitmeninės sveikatos priežiūros (DIGA) ir dirbtinio intelekto įstatymo, reikalingas prisijungimas į Europos Sveikatos duomenų erdvę, sveikatos duomenų valdymo įstatymas ir pan.
Tad tam, kad turėtume pažangius DI įrankius, turime nacionaliniu mastu sveikatos sistemoje nudirbti dar daug tam būtinų darbų.
