Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.394 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Kai toks nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. Ši teisės norma nedraudžia įsigyti nekilnojamąjį daiktą ne kartu su žemės sklypu, kuriame jis yra, ir sutartyje specialaus teisių į žemę įforminimo nereikalaujama, t. y. nurodyti, ar žemės sklypas bus nuomojamas, ar bus naudojamasi juo neatlygintinai, ar kitomis šiame nutarties punkte paminėtomis teisėmis, nereikalaujama pridėti žemės sklypo plano, nes tokia sutartis sudaroma ne dėl žemės sklypo. Tačiau tais atvejais, kai pastatas ir žemės sklypas priklauso skirtingiems savininkams, žemės sklypas kaip suformuotas nekilnojamojo turto objektas pastato pardavimo sutartyse turi būti identifikuotas ir aptartas (CK 6.396 str.). Taigi, parduoti pastatą, kuris stovi kito savininko žemės sklype, be to savininko sutikimo iš esmės galima (nebent to neleistų įmperatyvios įstatymų normos ar sudaryta sutartis), tačiau tokiu atveju yra būtina pastato pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyti žemės sklypą, jį identifikuoti be specialaus teisių į žemės sklypą įforminimo.

Donata Slavinskaitė,
teisininkė, advokato padėjėja, mediatorė
Mob. tel: +370 672 26 990,
J. Basanavičiaus g. 47C, LT-57284 Kėdainiai

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.