Šiemet dauguma Lietuvos gyventojų planuoja mažinti išlaidas kalėdinėms dovanoms ir apsiriboti 50–100 eurų biudžetu. Kartu keičiasi ir pasiruošimo įpročiai: daugiausia pirkinių planuojama įsigyti gruodžio pradžioje arba viduryje, rodo naujausia Baltijos šalių gyventojų apklausa.
Dovanomis pasirūpinama iki gruodžio vidurio
Apklausos rezultatai rodo, jog lietuviai kalėdines dovanas ketina pirkti gruodžio pradžioje arba viduryje – šitaip teigė 42 proc. respondentų. Vos daugiau nei penktadalis (21 proc.) gyventojų dovanas renkasi pirkti spontaniškai, o lygiai penktadalis apklaustųjų dovanomis jau pasirūpino likus mėnesiui ar net keliems mėnesiams iki švenčių.
Nedidelė dalis lietuvių teigė pirkinius atidedantys paskutinei minutei: savaitę prieš šventes dovanas pirks maždaug 5 proc. gyventojų, o paskutinę akimirką, švenčių dieną arba kelios dienos prieš šventes – 2 proc. Nors daugumai dovanos išlieka svarbia švenčių dalimi, 9 proc. apklaustųjų šiemet išvis neketina jų pirkti.
„Skirtingi pirkimo įpročiai rodo, kad lietuviai į šventes žvelgia labai įvairiai: vieni dovanas suplanuoja iš anksto, kiti pasikliauja emocija ir paskutinės minutės sprendimu.
Vis dėlto faktas, kad daugiausia dovanų planuojama įsigyti dar gruodžio pradžioje, leidžia daryti išvadą – žmonės vis dar vengia paskutinės minutės šurmulio ir stengiasi šventėms pasiruošti atsakingai.
Tai leidžia ramiau apsvarstyti, ko iš tiesų reikia, palyginti kainas, rasti palankesnių pasiūlymų ir taip sutaupyti ne tik pinigų, bet ir išvengti papildomo streso“, – komentuoja „Citadele“ banko Baltijos šalių klientų patirties tobulinimo centro vadovė Rasa Narė.
Panašios tendencijos matomos ir Latvijoje bei Estijoje, kur didžioji dauguma apklaustųjų taip pat ketina pirkti dovanas įsibėgėjus gruodžiui. Visose Baltijos šalyse ryški ir spontaniško, neplanuoto apsipirkimo dalis – Estijoje tokių pirkėjų šiemet yra 23 proc., o Latvijoje – 28 proc.
Dažniausiai pasirenkama suma – nuo 50 iki 100 eurų
Lyginant su praėjusiais metais, šiemet lietuvių dovanų biudžetai susitraukė: didžioji dalis – daugiau nei ketvirtadalis (26 proc.) – apklaustųjų ketina išleisti nuo 50 iki 100 eurų, kai pernai dauguma dovanoms planavo skirti nuo 100 iki 200 eurų. Tokį biudžetą šiemet nurodė 24 proc., gyventojų.
Simbolišką sumą – iki 50 eurų – ketina išleisti 12 proc. apklaustųjų, o nuo 200 iki 300 eurų dovanoms skirti žada 16 proc. gyventojų.
Latvijoje ir Estijoje vyrauja panašios proporcijos, nors didesnių biudžetų dalis abiejose šalyse mažesnė nei Lietuvoje. Estijoje kiek ryškesnis 100–200 eurų segmentas, tačiau nemaža dalis estų, kaip ir latviai, nurodo 50–100 eurų biudžetą.
„Apklausos rezultatai rodo, kad dauguma Lietuvos gyventojų šiemet į kalėdinių dovanų biudžetą žiūri atsakingai. Didžiausia dalis žmonių dovanoms planuoja skirti nuo 50 iki 100 eurų, o beveik kas dešimtas išvis neketina jų pirkti. Tai atspindi ne tik saikingesnį vartojimą, bet ir besikeičiantį požiūrį į šventes: vis daugiau žmonių renkasi ne materialias dovanas, o patirtį, laiką su artimaisiais ar rankų darbo dovanas“, – pastebi R. Narė.
Auga planuojančiųjų brangias dovanas dalis
Vis dėlto, dalis gyventojų (16 proc.) kalėdinėms dovanoms ketina išleisti 200-300 eurų. Pernai tokį biudžetą planuojančiųjų buvo 13 proc. Anot ekspertės, tai iliustruoja Lietuvos gyventojų perkamosios galios atsigavimą bei pozityvias Kalėdų mažmeninės prekybos perspektyvas.
„Tikėtina, kad šių metų Kalėdų mažmeninės prekybos rezultatai bus geresni nei pernai – prekybos augimas gali siekti apie 10 proc. Stiprėjanti perkamoji galia, mažėjantis EURIBOR ir dėl to atpigusios paskolos, taip pat augantys atlyginimai didins pirkėjų galimybes įsigyti brangesnių ir ilgalaikio vartojimo prekių. Todėl šiemet tikėtinas elektronikos, garso ir vaizdo technikos, juvelyrikos, drabužių, sporto prekių, žaidimų ir žaislų pardavimų augimas“, – komentuoja R. Narė.
Kaip išvengti neplanuotų išlaidų?
Banko ekspertė pabrėžia, jog šventiniu laikotarpiu svarbu išlaikyti finansinę drausmę ir vengti skubotų, emocijomis grįstų sprendimų.
„Dažniausiai padeda paprasti dalykai – iš anksto susidarytas pirkinių sąrašas, akcijų, kainų sekimas ir jų palyginimas bei aiškiai nusistatytas biudžetas. Tai leidžia išlaikyti kontrolę ir pasirūpinti dovanomis be papildomo streso“, – sako R. Narė.
Ji priduria, kad vis dažniau pasirenkami alternatyvūs ir tvaresni sprendimai.
„Populiarėja dovanų keitimosi tradicijos, kai šeimos nariai traukia vieną vardą ir perka dovaną tik tam žmogui, taip pat populiarios ir rankų darbo dovanos. Tokie pasirinkimai ne tik sumažina išlaidas, bet ir primena, jog šventes apibrėžia ne daiktų kiekis ar dovanų kaina, o laikas kartu su artimaisiais bei dėmesys vienas kitam“, – teigia ji.
„Citadele“ banko užsakymu reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą atliko tyrimų agentūra „Norstat“ 2025 metų lapkritį. Internetinės apklausos būdu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apklausta mažiausiai po 1000 gyventojų nuo 18 iki 74 metų.
