Apie vaikų maitinimą – skirtingomis kalbomis

Nė vienas tėvas nėra abejingas tam, ką vaikai deda į lėkštes ir kuo maitinasi. Tad neatsitiktinai pastaruoju metu netyla diskusijos, ar sočiai, sveikai ir teisingai maitinama jaunoji karta ugdymo įstaigose. 

Mokinių mityba ugdymo įstaigose į diskusiją įtraukė ir mokinius, ir jų tėvus, ir maitinimo paslaugų teikėjus.

Ne išimtis šis aktualus klausimas ir Kėdainiuose. Šešiolikoje rajono švietimo įstaigų mokinių maitinimas patikėtas uždarajai akcinei bendrovei „Pontem“. Apie šios bendrovės teikiamas paslaugas kraštiečiai turi įvairių nuomonių.

Mokiniai atliko apklausą
Veiklus jaunimas ir neseniai susibūręs Tėvų klubas susivienijo ir bando rasti galimybių pagerinti maitinimo kokybę rajono švietimo įstaigose.
Aktyvūs ir savo gyvenimo kokybei neabejingi mokiniai, padrąsinti tėvų, tik prasidėjus naujiems mokslo metams, atliko apklausą, kad išsiaiškintų rajono mokinių nuomonę apie maitinimą švietimo įstaigose. Vienas apklausos iniciatorių Šviesiosios gimnazijos moksleivis Valdas Kupčinskas sakė, kad apklausoje dalyvavo gerokai per šimtą mokinių. „Apklausoje pateikėme paprastus ir konkrečius klausimus apie maitinimą. Sulaukėme atvirų atsakymų. Daugiausia pastabų buvo dėl to, kad mažos porcijos, kad brangu, kad nešvarūs indai, piktos valgyklų darbuotojos. Didesnė pusė apklaustųjų neslėpė, jog nespėja pavalgyti, nes mokyklų valgyklose labai lėtai aptarnaujami vaikai. Norėtume, kad mūsų valgis būtų sveikas, kokybiškas ir jį gautume civilizuotai“, – sakė gimnazistas.

Pasak maitintojų, jų teikiamas paslaugas reglamentuoja net 34 teisiniai dokumentai.

Maitinimas rūpi ir tėvams
Tėvų klubo atstovų nuomonę išsakiusi Dalia Kupčinskienė teigė, kad tėvai nenori kariauti su vaikų maitintojais: „Mes tiesiog Jums užduodame paprastą klausimą, ar Jūs taip pat maitintumėte ir savo vaikus? Mums skaudu girdėti vaikų nusiskundimus dėl neskanaus maisto, mažų porcijų, nemalonaus aptarnavimo ar higienos trūkumų. Norime ieškoti galimybių, kuo galime padėti, kad maitinimas nebebūtų viena opiausių mokyklos gyvenimo aktualijų.“
Tėvų klubo valdybos pirmininkas Arvydas Augustaitis sakė, kad į mokinių maitinimą atsigręžta ne šiaip sau: „Puikiai žinome, kad vieni vaikai maitinami nemokamai, kiti valgo už tėvų duotus kišenpinigius. Pastarieji gali rinktis, kur ir ką valgyti, o valgantieji nemokamai jokio pasirinkimo neturi – jie arba valgo mokyklos valgykloje, kas paruošta, arba lieka alkani. Tad turime siekti, jog maistas mokyklose būtų kokybiškas, sotus. Tada vaikai neliks alkani.“

Ne visur vien problemos
Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijos direktorius Alanas Magyla, dažnai lankantis ir stebintis įvairias šalies mokyklas, sakė, jog mažiausiai problemų kyla tose ugdymo įstaigose, kur vaikai maitinami pačių mokyklų valgyklų darbuotojų, o ten, kur paslauga teikiama centralizuotai, nuolat apstu problemų. „Mokyklos nori, kad vaikai būtų sotūs, o maitinimo paslaugą teikiantys verslininkai nepamiršta ir pelno. Akivaizdu, kad nuo naujųjų metų daugelyje mūsų mokyklų maitinimas suprastėjo. Dažnas valgytojas skundžiasi pamažėjusiomis porcijomis ir nuobodoku valgiaraščiu. Su pavydu skaitome apie tas mokyklas, kur ir šviežios sultys spaudžiamos, ir salotų barai veikia, ir šviežios bandelės kepamos. Manau, turime siekti, kad maitinimo paslauga būtų teikiama normaliai“, – sakė A. Magyla.
Ne visi valgytojai turėjo nusiskundimų maitintojams. Juozo Paukštelio progimnazijos socialinė pedagogė Lina Adomaitienė sakė, kad nesutarimų dėl maitinimo buvo kilę šių mokslo metų pradžioje, bet jie labai operatyviai išspręsti: „Rugsėjo pirmomis dienomis teko ir su eilėmis kovoti, ir dėl maisto kokybės pyktis, tačiau pakalbėjome su vadybininkais ir problemos buvo išspręstos. Mūsų mokykloje vaikai maistu nesiskundžia. Valgykloje valgo ir pedagogai, jie nesakė, kad neskanu ar nešvaru. Matyt, mes savo valgykloje turime geras virėjas.“

Maitintojus varžo įstatymai
Diskusijoje dalyvavęs bendrovės „Pontem“ generalinis direktorius Irmantas Norkus sakė, kad jo vadovaujamas kolektyvas stengiasi užtikrinti kokybišką maitinimo paslaugą, atitinkančią Lietuvos Respublikoje galiojančias higienos ir sveikatos normas bei aukščiausius klientų aptarnavimo standartus. „Mūsų darbą reglamentuoja 34 teisiniai įstatyminiai aktai. Tikrai nėra lengva visų jų laikytis. Namuose maistą gaminame be jokios kontrolės, o viešasis maitinimo sektorius yra labai griežtai sekamas ir kontroliuojamas. Turime sudaryti visapusiškai subalansuotus valgiaraščius ir juos suderinti su Valstybinės maisto bei veterinarijos tarnybos specialistais. Tikrai specialiai nedarome nieko, kad vaikai gautų prastą maistą. Sutinku, kad visko pasitaiko. Ir aš, ir kiti mano komandos nariai nieko neperspėję užsukame į mokyklų valgyklas ir kaip kokie revizoriai pabandome pavalgyti. Tada labai objektyviai galime įvertinti situaciją. Pasitaiko visko. Tačiau į iškilusius nesusipratimus operatyviai reaguojame“, – sakė I. Norkus.
Maitintojų atstovai klausimus dėl pasikeitusių patiekalų atrėmė savais argumentais, jog dabar labai daug dėmesio skiriama mokinių sveikai mitybai: „Mums rekomenduojama atsisakyti kepto maisto, tad natūralu, kad valgiaraščiuose atsirado daugiau troškinių. Matyt, reikės laiko, kol šie patiekalai ras kelią pas valgytojus. Manome, kad reikėtų plačiau žvelgti į mitybos klausimus, reikia švietimo programų ne tik vaikams, bet ir tėvams. Gyvename labai skubioje visuomenėje, kur greitas maistas užima vis daugiau vietos, tad susitelkę turime ieškoti galimybių formuoti sveiko maitinimosi įpročius.“

Bendradarbiaudami tikisi gerų pokyčių
Reziumuodamas diskusiją Tėvų klubo vadovas A. Augustaitis nuoširdžiai siūlė tėvų pagalbą gerinant situaciją mokinių maitinimo sektoriuje: „Mes lankysime mokyklas, kartu padėsime sudaryti valgiaraščius, stebėsime maitintojų darbo kokybę. Jeigu prireiks akščiausiajai valdžiai rašysime peticijas, kad būtų paprastinamas mokinių maitinimas. Turime norą matyti sočius, sveikus ir laimingus vaikus, tad būtų gerai, kad apie maistą kalbėtume ne skirtingomis kalbomis, bet vieningai.“