Pasaulinė koronaviruso pandemija nesutrukdė pasirodyti žurnalui „Reitingai“, kuriame įvertintos visos šalies mokymo įstaigos – nuo pradinės mokyklos iki universiteto. Aplinkybė, kad praktiškai visus 2020 metus mokiniai ir pedagogai dirbo nuotoliniu būdu, Kėdainių rajono mokykloms bei mokytojams nesutrukdė kilti į aukštas pozicijas.
Vis tik geriausias vietas reitinguose užėmusių mūsų rajono mokyklų vadovai patį reitingavimą vertina skirtingai.
Sava nuomonė
Pasak rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo Juliaus Lukoševičiaus, norime ar nenorime, patinka ar nepatinka vėl pasirodė žurnalas „Reitingai“ – leidinys viešai erdvei apie švietimą, apimantis laikotarpį nuo 2020 metų gruodžio iki 2021-ųjų gegužės.
„Apie reitingavimą, kaip ir apie krepšinį, kiekvienas turime savo nuomonę. Asmeniškai jų nesureikšminu, bet šia naudinga informacija pasinaudoju. Reitingų analizė rodo, kad savivaldybės mokyklos yra aukštose pozicijose. Aukšti Kėdainių šviesiosios ir „Atžalyno“ keturmečių
gimnazijų pasiekimai rodo keturmečių gimnazijų pranašumą prieš ilgąsias gimnazijas“, – sakė J. Lukoševičius.
Beveik sutampa
Švietimo skyriaus vedėją džiugina, kad „Reitinguose“ išvardintų mokytojų sąrašas, kuriame ir kėdainiečiai, beveik sutampa su Kėdainių krašto Metų mokytojų sąrašu.
„Reitinguose“ į Iškiliųjų mokytojų žiedą, keičiantį jaunų žmonių gyvenimą, pateko Šviesiosios gimnazijos atstovai: lietuvių kalbos mokytoja Virginija Savickienė, anglų kalbos mokytoja Gitana Kaupienė, fizikos mokytojas Renoldas Klimavičius, informacinių technologijų mokytoja Rasa Jėckienė ir chemijos mokytoja Daiva Ivaškevičienė, taip pat Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijos pedagogai: anglų kalbos mokytoja Laima Ardavičienė, chemijos mokytoja Rasa Lažinskienė ir biologijos mokytoja Irena Ūsienė.
Neramina pasiekimai
„Džiugina olimpiadų reitinge užimama Šviesiosios gimnazijos aukšta vieta. Šiemet savivaldybės nereitinguotos, bet vienu sakiniu daug pasakyta apie savivaldybės požiūrį į švietimo sritį“, –pastebėjo J. Lukoševičius.
Vis tik Švietimo skyriaus vedėją neramina atskirų mokyklų pasiekimai, nes kai kuriose nėra proveržio, susijusio su ugdymo kokybe.
„Metai iš metų negalime kalbėti apie skirtumus tarp miesto ir kaimo, apie negerėjančią socialinę situaciją, nemažėjantį vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, skaičių“, – įsitikinęs J. Lukoševičius.
Sąrašas trumpai
Iš viso Lietuvoje yra 360 gimnazijų.
Tarp 50 šalies gimnazijų, geriausiai išmokančių lietuvių kalbos aukštas pozicijas užėmė trys mūsų rajono mokyklos: Kėdainių šviesioji gimnazija – 27-ta vieta, Krakių M. Katkaus gimnazija – 37-ta vieta, Šėtos gimnazija – 45-ta vieta.
Tarp 50 šalies gimnazijų, geriausiai išmokančių matematikos ir fizikos, Šviesioji gimnazija atitinkamai užima 47-ąją ir 41-ąją vietas.
Tarp 50 šalies gimnazijų, geriausiai išmokančių chemijos, Kėdainių „Atžalyno“ gimnazija yra 24-oje vietoje, o Šviesioji gimnazija – 39-oje vietoje.
Tarp 50 šalies gimnazijų, geriausiai išmokančių istorijos, dvi gretimas vietas užima mūsų rajono mokyklos: Šėtos gimnazija 32-a, o Šviesioji gimnazija 33-a.
Tarp 50 šalies gimnazijų geriausiai geografijos išmoko Šviesioji gimnazija, užimanti 3 vietą, o „Atžalyno“ gimnazija, esanti 42-oje vietoje, geriausiai moko biologijos.
Gimnazijų reitinge pagal olimpiadų rezultatus Kėdainių šviesioji gimnazija yra 10-oje vietoje.
Gimnazijų reitinge pagal olimpiadų rezultatus Kėdainių šviesioji gimnazija yra 10-oje vietoje.
„Augina“ mokinius
Labiausiai visus mokinius „auginančios“ mokyklos: Vilainių mokykla-darželis „Obelėlė“ (13 vieta), Dotnuvos pagrindinė mokykla (1-a vieta – pradinukai, ir 22-a vieta – vyresnių klasių mokiniai), Lietuvos sporto universiteto Kėdainių „Aušros“ progimnazija (11 vieta), Kėdainių J. Paukštelio progimnazija (24 vieta), Labūnavos pagrindinė mokykla (21 vieta).
„Auginančiomis“ mokyklomis vadinamos tos, kurios labiausiai kilsteli visus visaip besimokančius savo mokinius, tai yra rodo visų mokinių pažangą per keletą metų.
„Galima pastebėti ir tai, kad vienos savivaldybės švietimui skiria kur kas daugiau dėmesio nei kitos. Išties solidžiai atrodo Anykščių, Kaišiadorių, Kėdainių… rajonai,“, – vardijama žurnale.
Sunki matematika
Reitinguose apžvelgti dėstomų dalykų rezultatai. Nemažai dėmesio skirta prastai išlaikytam valstybiniam matematikos brandos egzaminui. Tik 17-oje iš 332 šalies gimnazijų visi dvyliktokai išlaikė šį egzaminą.
„Glumina tai, kad tarp gimnazijų, kurių nemaža dalis susikirto per matematikos egzaminą, atsidūrė ir kai kurios šeimų gerai vertinamos mokyklos, pvz.: Kėdainių šviesiojoje gimnazijoje valstybinio matematikos egzamino neišlaikė 22 abiturientai…“, – rašoma žurnale „Reitingai“.
(Algimanto Barzdžiaus nuotr.)
„Atžalynas“ pasaulyje
Kodėl geriausiuose pasaulio universitetuose studijuoja tik apie 350 jaunuolių iš Lietuvos? Pasirodo, kasmet į geriausius pasaulio universitetus įstoja tik po 70-75 Lietuvos abiturientus.
Džiugu, kad tarp šio nedidelio skaičiaus studentų galima rasti ir kėdainiečių: „Geriausiuose pasaulio universitetuose rasime jaunuolių ir iš Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijos…“.
Reikia pagalbos
Nors bendrai reitinguose Šėtos gimnazija demonstruoja ypač gerus rezultatus, tačiau ji pateko ir į kategoriją tų mokyklų, kurioms reikia pagalbos. Šiame reitinge šėtiškiai yra trylikti.
Minimoje kategorijoje mokyklos buvo narstytos per matematikos pasiekimus ir per tas disciplinas, kuriose matyti ne vieno, o kelių ar keliolikos moksleivių pasiekimai ir įvertinimai.
Žurnale specialistai taip pat komentuoja, kas mokykloms, kurioms reikia pagalbos, padėtų atsitiesti – pirmiausia reikia nustoti kurti pasiteisinimus, kodėl nesiseka, taip pat reikalinga gera vadyba, pagalba mokiniams.
Atlyginimų dydžiai
Tame pačiame šalies regione mokytojų atlyginimai gali skirtis pora ar net tris kartus, o šiuos skirtumus tikrai lemia ne ministerija.
„Lygiai taip pat didelės atlyginimų disproporcijos matyti ir Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Mažeikių, Kėdainių ir kituose rajonuose… Pasirodo, yra bent keturios dedamosios. Mokytojų atlyginimai labai stipriai priklauso nuo to, kiek mokinių mokosi mokyklose ir kaip sudėlioti klasių komplektai,“ – rašoma „Reitinguose“.
Antroji dedamoji dalis yra pedagogų etatai, kuriuos lemia mokyklų vadovybė, o ne ministerija.
Taip pat mokytojų atlyginimų dydžio vidurkiui įtakos turi ir pedagogų darbo stažas, kvalifikacinė kategorija.
„Auginančiomis“ mokyklomis vadinamos tos, kurios labiausiai kilsteli visus visaip besimokančius savo mokinius, tai yra rodo visų mokinių pažangą per keletą metų.
Koks vidurkis?
Čia pateikiami ir Kėdainių rajono mokyklų atlyginimų vidurkiai 2019-ųjų vasarį ir 2020 metų kovą (neatskaičius mokesčių): Josvainių gimnazijoje atitinkamai šios sumos buvo 862,98 Eur ir 961,80 Eur, Šviesiojoje gimnazijoje – 1 160,59 Eur ir 1 282, 30 Eur, Labūnavos pagrindinėje mokykloje – 769,82 Eur ir 895,43 Eur, Surviliškio V. Svirskio pagrindinė mokykla – 893,82 Eur ir 1 003,79 Eur, J. Paukštelio progimnazija – 1 021, 75 Eur ir 1 070,18 Eur, „Ryto“ progimnazija – 1 137,18 Eur ir 1 210, 71 Eur.
Ilgamečiai nuopelnai
Pasak Šviesiosios gimnazijos direktorės Violetos Liutkienės, šiųmečių reitingų rezultatai džiugina gimnazijos bendruomenę ir jie tikrai nėra atsitiktiniai, nes jau daugybę metų gimnazistų pasiekimai aukšti, o šiemet – aukščiausi.
„Labai džiugu, kad gimnazijų reitinguose pagal olimpiadų pasiekimus užimame 10-tą vietą. Esame šalies mokyklų, geriausiai išmokančių lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, fizikos, chemijos, istorijos ir geografijos, penkiasdešimtukuose. Šiemet pirmą kartą reitinguose atkreiptas dėmesys ir į mokytojus. Tarp iškiliausių Lietuvos mokytojų – net penki mūsiškiai“, – kalbėjo V. Liutkienė.
Dėkoja kolegoms
Šviesiosios gimnazijos vadovės nuomone, vertinimai yra objektyvūs, nes visos šalies mokyklos buvo atsidūrusios vienodoje situacijoje.
„Praėjusių metų abiturientai brandos egzaminams ruošėsi visus ketverius metus ir tie du su puse mėnesio mokymosi nuotoliniu būdu didelės įtakos rezultatams neturėjo. Be to, gegužės, birželio mėnesiais daug dėmesio skyrėme dvyliktokų konsultacijoms, kurias organizavome kontaktiniu būdu. Šių metų reitingai sudaryti pagal dėstomus dalykus, kurių pagrindai įgyjami besimokant progimnazijose, tad už mūsų mokinių gerus pasiekimus esame dėkingi ir progimnazijų mokytojams,“ – sakė V. Liutkienė.
Sukėlė iššūkių
Pasak Šviesiosios gimnazijos direktorės, karantino metu įvykęs staigus perėjimas prie nuotolinio ugdymo(si) sukėlė daug nerimo ir iššūkių gimnazistams ir mokytojams.
„Įvertinę mokinių nuotolinio mokymo(si) rezultatus, abiturientų egzaminų pasiekimus, pamatėme, kad daliai moksleivių nuotolinis mokymas(sis) yra priimtinas. Tačiau kitiems mokiniams, kuriems trūksta savarankiško darbo, laiko planavimo įgūdžių, buvo sunku, nes šalia nebuvo mokytojo,“ – pastebėjo V. Liutkienė.
Vis tik geras gimnazijos pasiruošimas nuotoliniam ugdymo proceso organizavimui, savalaikis pagalbos mokiniams suteikimas, kruopštus ir nuoširdus mokytojų darbas, mokinių motyvacija, tėvų supratingumas leido pasiekti visą Šviesiosios gimnazijos bendruomenę džiuginančių rezultatų.
Neparodo vertės
„Atžalyno“ gimnazijos direktorius Gintaras Petrulis taip pat reitingus vertina gerai.
„Ypač džiugu, kad iš kelių šimtų gimnazijų tokių fundamentalių dalykų, kaip biologijos, chemijos egzaminų rezultatų, patenkame tarp 50 geriausių. Jau pavasarį kalbėjome, kad nuotoliniu būdu mokantis, egzaminų rezultatai bus neobjektyvūs. Gabesni gimnazistai, kurie labiau sugeba mokytis savarankiškai, sėkmingiau įveikė šiuos iššūkius. Kam stigo motyvacijos, mokytojo nuolatinės pagalbos, tiems mokiniams sunkiau sekėsi laikyti egzaminus, ypač tiksliųjų mokslų dalykų. Todėl, ar reikalingi tokie reitingai pandemijos kontekste labai abejočiau. Jie neparodo mokymo pridėtinės vertės, jie parodo tik faktą, kaip mokiniai išlaikė egzaminus,“ – kalbėjo G.Petrulis.
Pablogino rezultatus
Gimnazijos vadovo nuomone, nuotolinis mokymas pablogino rezultatus visose mokyklose. „Mokiniai ir mokytojai nebuvo pasiruošę mokytis nuotoliniu būdu, ne visų skaitmeninė kompetencija buvo vienoda, trūko tinkamos įrangos, dažnai ir motyvacijos. Tai turėjo įtakos rezultatams,“ – įsitikinęs G. Petrulis.
Lemia sėkmę
Nors šiemet mokyklos rezultatai tikrai geri, tačiau Šėtos gimnazijos direktorius Mindaugas Danilevičius reitingus vertina rezervuotai, nes situacija kasmet gali keistis.
„Esami rezultatai nėra tik mokyklos ir/ar mokytojų darbo rezultatas. Dalis atsakomybės už rezultatą neabejotinai tenka mokiniams ir jų tėveliams. Dėl santykio būtų galima diskutuoti, bet visi sutiksime, kad mokymasis didžiąja dalimi yra valinga veikla, todėl ne visada maloni, ypač, kai tokiai veiklai tenka konkuruoti su lengvai pasiekiamomis veiklomis: kompiuteriniais žaidimais, įvairiomis dalinimosi platformomis, kurioms vykdyti valios daug nereikia. Todėl mokymas(is) yra komandinis darbas, kur sėkmę lemia visų dalyvių indėlis! Konkrečiai šių metų rezultatai atspindi labai gerą komandos darbą ir dėl to mes šaunuoliai, nes visi atsakingai mokėme ir mokėmės,“ – kalbėjo M. Danilevičius.
Efektyvumas mažėja
Kalbėdamas apie nuotolinį mokymą(ąsi) mokyklos vadovas pabrėžė, kad nuotolinis mokymas(is), kaip pakaitinis-laikinas mokymas(is) kurį laiką yra geriau nei nieko, bet ilguoju laikotarpiu tokio mokymo efektyvumas turėtų menkti ir tokiu būdu įtakos prastesnius mokymo(si) rezultatus.
Laiku pamatyti
Vilainių mokyklos-darželio „Obelėlė“ direktorė Renata Zigmantavičienė džiaugiasi, kad jų įstaiga pateko tarp labiausiai „auginančių“ savo auklėtinius.
„Mums labai svarbu matyti kiekvieną mokinį, žinoti jo stiprybes, taip pat išskirti sritis, kuriose galima padėti, sukuriant tinkamą mokymosi aplinką, numatant pagalbos žingsnius, dirbant komandoje. Nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas leidžia laiku pamatyti kiekvieno mokinio tobulintinas pasiekimų sritis pagal mokymo dalyką, pagal gebėjimų grupes, lytį, atskiras užduotis ir numatyti keistinus, tobulintinus dalykus,“ – kalbėjo R. Zigmantavičienė.
Tame pačiame šalies regione mokytojų atlyginimai gali skirtis pora ar net tris kartus, o šiuos skirtumus tikrai lemia ne ministerija.
Apima pora metų
Direktorės manymu, reitingavimas yra objektyvus, nes apimtas dviejų metų laikotarpis, kada tų pačių mokinių pasiekimai antroje klasėje lyginami su jų pasiekimais ketvirtoje klasėje.
„Gavę Nacionalinių pasiekimų patikrinimo 2 klasės mokinių rezultatus, juos išanalizavę, sudarome tobulintinų sričių planą, kurį įgyvendindami pasiekiame, kad 4 klasės mokinių individualūs mokymosi pasiekimų rodikliai padidėja,“ – aiškino R. Zigmantavičienė.
(Algimanto Barzdžiaus nuotr.)
Profesinių renesansas
Reitinguose aprašomas profesinių mokyklų renesansas, nes 2020-aisiais priėmimo į profesinio mokymo įstaigas rezultatai geriausi per pastaruosius ketverius metus. 2020-2021 metais jose mokosi daugiau nei 30 tūkst. moksleivių.
12-oje vietoje iš 65-ių atsidūrė Kėdainių profesinio rengimo centras, kuris išreitinguotas atsižvelgiant į Lietuvos profesinių mokyklų 2019 metų absolventų, registruotų užimtumo tarnyboje skirtingais mėnesiais – 2020-ųjų vasario 1-ąją, birželio 1-ąją ir rugsėjo 1-ąją.
Gali prognozuoti
Kėdainių profesinio rengimo centro direktorius Dangiras Kačinskas reitingus vertina rezervuotai.
„Atsižvelgiama į akademinius pasiekimus, bet nėra apibūdinimas kontekstas – socialinė šeimų padėtis, miestas-kaimas ir panašūs dalykai, pavyzdžiui, mokykla gali prognozuoti kokie gali būti abitūros rezultatai jau prieš 1-2 metus, matydama kokie yra dešimtokai ar vienuoliktokai,“ – pastebėjo D. Kačinskas.
Įstaigos vadovo nuomone, nuotolinis mokymas vienareikšmiškai pablogino ir blogina rezultatus. „Juolab kad mokyklos savarankiškai kepurnėjosi ir kepurnėjasi toje nuotolinio mokymo(si) „jūroje“, – sakė D. Kačinskas.
(Pagrindinė nuotrauka – Algimanto Barzdžiaus)
