Search
Pradžia

Nemiga yra labiausiai paplitęs miego sutrikimas, kuris gali pasireikšti įvairaus amžiaus žmonėms. Plačiau apie tai, kokios yra nemigos rūšys, kas atsitinka sergant nemiga, kas ją sukelia, kokie yra nemigos simptomai bei miegą skatinančios priemonės, komentuoja VšĮ Kėdainių PSPC Josvainių ambulatorijos šeimos gydytoja Karolina Vaičiulytė.

Miego poreikis žmogui priklauso nuo amžiaus. Dažniausiai suaugusiam žmogui reikalingos 7-8 val. miego, o naujagimiai ir kūdikiai miega apie 14-17 val.

Nemigos rūšys

Nemiga yra skirstoma į ūminę ir lėtinę. Ūminė nemiga pasireiškia, kuomet simptomai trunka kelias dienas ar savaites, dažniausiai nemigą sukelia stresas ar nemalonus įvykis. Lėtinė nemiga ištinka tuomet, kuomet miego sutrikimai pasireiškia tris kartus per savaitę, tris ar daugiau mėnesių. Nemiga gali paveikti tiek psichologinę, tiek fizinę žmogaus sveikatą. Sergant nemiga mažėja darbingumas, blogėja darbo produktyvumas, lėtėja reakcija, dėl to galimi nelaimingi atsitikimai darbe ar kasdienėje veikloje. Taip pat nemiga gali išprovokuoti depresijos pasireiškimą, išsekimo sindromą, padidinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, nutukimą bei kitas ligas. Norint suprasti, kas yra nemiga ir kaip jos išvengti, tikslinga žinoti kas sukelia nemigą bei kokie yra jos simptomai.

Nemigą sukeliantys veiksniai:

  • stresas;
  • amžius – dažniausiai miego sutrikimai pasitaiko vyresniame amžiuje, dėl vartojamų medikamentų, lėtinių ligų;
  • dažnas keliavimas ar kintantis darbo grafikas, kuris sutrikdo organizmo cirkadinį ritmą;
  • prasti miego įpročiai, kaip stimuliuojančios veiklos ar medžiagos prieš miegą vartojimas, tokios kaip kofeinas, nikotinas, alkoholis;
  • nereguliarus miego tvarkaraštis, telefonų ar kompiuterių naudojimas, nekomfortiška miego aplinka;
  • vartojami medikamentai – beta blokatoriai, gliukokortikoidai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, dekongestantai ir antiandrogenai;
  • sveikatos sutrikimai – lėtinis skausmas, onkologija, cukrinis diabetas, refliuksas, Parkinsono ar Alzheimerio ligos, miego apnėja, neramių kojų sindromas.

Nemigos simptomai:

  • sunku užmigti ar pabundame naktį ar paryčiais, dėl to nepavyksta pratęsti miego;
  • nuovargis bei mieguistumas dienos metu;
  • nuotaikos nepastovumas;
  • sutrikusi dėmesio koncentracija;
  • atminties prastėjimas;
  • sulėtėjęs mąstymas;
  • nuolatinis galvojimas apie miegą.

Jei nemiga yra negydoma, ji gali turėti daugybę medicininių ir psichologinių pasekmių, o tai pabrėžia nemigos svarbą bet kuriame amžiuje. Nemigos gydymą galima suskirstyti į nefarmakologinį ir farmakologinį. Šioje apžvalgoje aptarsime nefarmakologinius nemigos gydymo ir prevencijos būdus.

Miegą skatinančios priemonės:

  • nueiti miegoti ir keltis tuo pačiu laiku kiekvieną dieną, įskaitant ir savaitgalį;
  • reguliarus sportas, fizinis aktyvumas, bent 6 val. prieš miegą;
  • patikrinkite vartojamus vaistus, galbūt jie skatina nemigą;
  • venkite pietų miego;
  • nevartokite prieš miegą stimuliuojančių medžiagų – alkoholio, nikotino ar kofeino;
  • susikurkite komfortišką miego aplinką – patogi lova, vėsi aplinka, maloni patalynė;
  • naudokite lovą tik miegui, nenaudokite lovos skaitymui, darbui ar poilsiui;
  • sukurkite miego ritualą – prieš miegą paskaitykite, pagulėkite šiltoje vonioje, paklausykite ramios muzikos, medituokite;
  • nežiūrėkite televizijos, nesinaudokite mobiliaisiais telefonais prieš miegą.

Jei šie metodai yra neveiksmingi, būtina kreiptis į gydymo įstaigą. Sveikatos priežiūros specialistas įvertins jūsų skundus, simptomus, nustatys diagnozę ir skirs jums tinkamiausią gydymo būdą.

Šaltinis: VšĮ Kėdainių PSPC

Viršelio nuotr.: VšĮ Kėdainių PSPC Josvainių ambulatorijos šeimos gydytoja Karolina Vaičiulytė pateikia patarimų, kaip išvengti nemigos. (A. Raicevičienės nuotr.)