Norinčių pasipelnyti kito žmogaus sąskaita internete netrūksta – sukčiai nuolat tobulina būdus, kaip išvilioti asmeninę informaciją, banko kortelių duomenis. Lietuvos krimi­nalinės policijos biuro duomenimis, per 2021 metus Lietuvoje visų rūšių sukčiavimų užre­gistruota 22,8 proc. daugiau negu 2020 metais. Į kantriai ir profesionaliai spendžiamus el. nusikaltėlių spąstus patenka ne vien naivuoliai ar tie, kuriems trūksta techninio raštingumo.

Pinigines transakcijas stebintis Antonas Živuško teigia, kad apgavikai pastaraisiais metais pakeitė veiklos profilį: anksčiau aukų jie ieškodavo siųsdami tą patį laišką tūkstančiams žmonių ir toliau bendraudami su tais, kas užkibdavo ant kabliuko ir atsiųsdavo atsakymą. Dabar nusikaltėliai dažniau renkasi vieną žmogų, sužino apie jį visą prieinamą informaciją ir iš jo mėgina atimti viską – išgauti kortelių duomenis ir prisijungimus, išvilioti pinigus.

Kokie žingsniai padeda apsaugoti save ir savo duomenis?

Susisiekite tiesiogiai. Sukčiai geba sukurti beveik identiškai atrodančius bankų puslapius, todėl, sulaukę el. laiško su nuoroda, nepatingėkite ranka naršyklėje suvesti tinklalapio adresą.

Šiuolaikiniai sukčiai itin gerai išnaudoja pažinčių platformas: susikūrę netikras paskyras jie bando išvilioti konfidencialią informaciją. Pavyzdžiui, užmezga internetu pažintį, o pajutę, kad pasirinktą auką jau galima kviesti į pasimatymą, pasiūlo susitikti konkrečioje, iš anksto numatytoje vietoje – restorane ar bare, kurio tikroviškai atrodančiame tinklalapyje būtina atlikti rezervaciją ir už ją susimokėti. Taip apgautas asmuo pats nesuvokdamas atiduoda savo duomenis, kurie ir buvo tikrasis nusikaltėlių taikinys.

„Atlikite namų darbus: paieškokite informacijos ir įsitikinkite, kad jūsų duomenų prašanti parduotuvė ar restoranas tikrai egzistuoja, perskaitykite kitų klientų paliktus atsiliepimus, išsiaiškinkite, koks tikslus tos bendrovės adresas, paieškokite nuotraukų kituose tinklalapiuose“, – perspėja specialistas.

Nesidalinkite duomenimis. Niekada nesiųskite savo banko kortelių nuotraukų, ypač jeigu prašoma nufotografuoti kortelę iš abiejų pusių. Gavus tokius duomenis kaip banko kortelės savininko vardas, pavardė, kortelės numeris ir CVV kodas (skaičių kombinacija kitoje kortelės pusėje), galima atsiskaityti bet kurioje el. parduotuvėje arba, atlikus perlaidą, išsigryninti pinigų, pridaryti skolų.

Bankai yra įdiegę dvigubo patikrinimo sistemas (Smart ID), tačiau nusikaltėliai sugalvoja, kaip jas apeiti. Anot A. Živuško, dažnai pasitaikantis scenarijus – balsas ragelyje jus informuoja, kad buvo pavogti jūsų banko duomenys ir, norint užblokuoti kortelę, būtina suvesti savo Smart ID duomenis.

Nesiderėkite. Vienas populiarėjantis apgavysčių būdas – šantažas po intymaus pobūdžio pasimatymų internete. Kompromituojančių nuotraukų gavę nusikaltėliai pradeda grasinti, kad pasidalins jomis su visais aukos pažįstamais, jeigu nesulauks pinigų.

„Reikia suprasti, kad vieną kartą pervedus pinigų, sukčiai sugrįš su dar didesniais reikalavimais. Galiausiai žmogui pinigai išsenka, o nuotraukas sukčiai vis tiek paviešina. Jiems nerūpi jūsų reputacija“, – kalba ekspertas.

Jeigu įkliuvote į apgavikų pinkles ir dabar jie reikalauja pinigų, nesileiskite į kalbas ir neatrašykite.

Reaguokite greitai. Jeigu sukčiams pinigus pervedėte patys, teisėsaugos pareigūnai nelabai galės padėti. Tačiau nereikia nuleisti rankų – būtina reaguoti kuo greičiau: skambinkite policijai, ir, svarbiausia, kreipkitės į savo gavėjo banką ar platformą, kuria naudojantis buvo perversti pinigai, su prašymu sustabdyti pinigų išėmimą.

„Kuo greičiau sureaguosite, tuo didesnė tikimybė, kad apgavikams nepavyks pasiimti pervestų pinigų. Svarbiausia, nesigėdyti ir nebijoti prisipažinti, kad jus apgavo“, – pabrėžia A. Živuško.

Parengta pagal pranešimą spaudai

Panašios naujienos