Lietuvos karių dienos išvakarėse ant Šviesiosios gimnazijos pastato, kuriame įsikūrusi valgykla ir sporto salės, buvo atidengta memorialinė lenta. Ji įamžina vietą, kurioje buvo įsikūrę karininkų Juozo Šarausko ir Jono Variakojo vadovaujami Lietuvos kariuomenės Kėdainių ir Panevėžio sričių apsaugos būriai, 1919 metais vasario mėnesį ties Kėdainiais ir Šėta sustabdę bolševikų kariuomenės puolimą laikinosios sostinės, Kauno, link.

Memorialinę lentą, žyminčią svarbius Lietuvos kariuomenės faktus, atidengė Savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Kacevičius ir Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų Karaliaus Mindaugo husarų štabo viršininkas majoras Vytautas Burokas.

Memorialinę lentą, žyminčią svarbius Lietuvos kariuomenės faktus, atidengė Savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Kacevičius ir Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų Karaliaus Mindaugo husarų štabo viršininkas majoras Vytautas Burokas.

Pasak Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų Karaliaus Mindaugo husarų bataliono atstovų, anuometiniai mūšiai buvo labai reikšmingi, nes būtent jie lėmė bolševikų išsiblaškymą, pasimetimą ir jų planų nutraukimą.

„Lietuvos kariuomenės istorija graži ir turtinga, tačiau ne visus praeities puslapius pavyksta atversti. Ačiū Kėdainių istorikams, kurie padėjo atrasti daug svarbių faktų apie tarpukario Lietuvos karybą ir mūšius. Drauge su kėdainiečiais atradome duomenų, kad būtent šiame J. Basanavičiaus ir Didžiosios gatvių kampe esančiame name 1919 metų vasario mėnesį vyko svarbūs pasitarimai ir planai, kaip kautis su priešu“, – sakė husarų bataliono viešųjų ryšių specialistas Raimundas Jareckas.

Pasak husarų, anuometinė savanorių armija buvo nesmarkiai ginkluota, bet labai tvirta vidumi ir noru įveikti bolševikus. „dabar taip pat turime savanorių būrius, kurie kaip ir jų seneliai negaili laisvalaikio, treniruojasi ir daug mokosi, kad galėtų apginti Tėvynę, jei jai kiltų pavojus. Manau, kad turime didžiuotis gražia istorija ir stengtis jos nepamiršti“, – sakė R. Jareckas.