Savaitgalį Lietuvoje praūžus audrai, nuostolius skaičiuoja ne tik gyventojai, bet ir verslas bei savivaldybės. Šeštadienį piko metu elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau kaip 268 tūkst. klientų. Kėdainių rajone – daugiau kaip 11 tūkst.
Pirmadienio, 6 val. ryto, duomenimis, elektros tiekimas dar buvo sutrikęs daugiau kaip 129 tūkst. klientų.
Gyventojai netiki, bet tikisi
Daugiausia klientų šiuo metu (rugpjūčio 25 d. 11.30 val. ESO duomenimis) yra atjungta Utenos regione – 38 tūkst., Kauno regione – 34 tūkst. ir Panevėžio regione – 26 tūkst. Vilniaus regione elektros tiekimą dar reikėjo atkurti 10 tūkst. klientų, Klaipėdos regione – 4 tūkst., Šiaulių regione – 3 tūkst. klientų.
Nors sekmadienio pavakare Kėdainių rajono gyventojai gavo ESO žinutes, jog elektros tiekimas bus atkurtas iki rugpjūčio 26 d., t. y. trečiadienio, toje pačioje žinutėje ESO įspėjo vartotojus: „Dėl audros tinklui padarytos žalos terminas gali keistis.“
Todėl ir kantriausi gyventojai ne be pagrindo nerimauja, ar elektros tiekėjas ištesės pažadą.
Fantastinis atlyginimas darbo kokybės negarantuoja
Dėl valstybės valdomos bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) nepakankamai patikimai prižiūrimo elektros tinklo elektros neturinčių gyventojų išlaidos kasdien auga – ieškoma alternatyvių energijos šaltinių, kurie, kaip žinia, kainuoja brangiai.
Valstybei kainuos ir žadamos papildomos kompensacijos ESO klientams dėl per 72 valandas nepašalintų gedimų.
O kiek valstybei kainuoja šiuo metu visuomenei besiteisinantys įmonių vadovai?
Viešai skelbiama, jog ESO bendrovės vadovui Renaldui Radvilai išmokamas vidutinis darbo užmokestis siekia daugiau kaip 14 tūkst. eurų, o dar daugiau kaip tūkstantį eurų sudaro priedas.
Vadinasi, bendra mėnesio suma viršija 15 tūkst. eurų prieš mokesčius.
Energetikos valdymo piramidė – ne visada suprantama vartotojui
Kaip skelbia Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ESO atsakingas už elektros ir dujų skirstymą bei skirstomųjų tinklų priežiūrą, siekiant užtikrinti jų patikimumą ir efektyvumą. Bendrovė taip pat rūpinasi tinklų gedimų šalinimu ir naujų klientų prijungimu.
AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) akcininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos finansų ministerija.
Yra ir dar viena valstybės valdoma bendrovė – UAB „Ignitis“, elektros energijos ir gamtinių dujų tiekėja, siūlanti energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių sprendimus, elektromobilių infrastruktūros plėtros bei energijos vartojimo efektyvumo paslaugas verslo ir privatiems klientams.
Šios valstybės valdomos įmonės vadovo Andriaus Kavaliausko atlyginimas – dar įspūdingesnis: beveik 16 tūkst. eurų per mėnesį, plius beveik 2 tūkst. eurų priedo, vadinamojo kintamosios atlygio dalies.
Na, o „vyšnia ant torto“ – šias dvi įmones vienijančios įmonių grupės AB „Ignitis grupė” vadovo Dariaus Maikštėno mėnesinis darbo užmokestis, kuris perkopia 26 tūkst. eurų ir dar beveik 4 tūkst. eurų sudaro kintamoji atlygio dalis.
Vadinasi, bendras šios valstybės valdomos įmonės vadovo mėnesio atlyginimas siekia daugiau kaip 30 tūkst. eurų prieš mokesčius. „Į rankas“ tai galėtų sudaryti daugiau kaip 18 tūkst. eurų.
Atlyginimai – didesni už Prezidento
Negali nestebinti faktas, kad Lietuvos Respublikos finansų ministerijos valdomų įmonių vadovų atlyginimai yra gerokai didesni už Lietuvos Respublikos prezidento Gitano Nausėdos, kuriam kas mėnesį priskaičiuojama 10 428 eurai (su mokesčiais).
Natūraliai kyla klausimas: ar valstybės energetikos įmonių vadovai prisiims atsakomybę už tai, kad šiandien šimtai tūkstančių Lietuvos gyventojų ir dalis verslo patiria ne tik nepatogumų, bet ir nuostolių?
