Penktadienį pranešta, jog būdamas 85 metų mirė ansamblio „Armonika“ vadovas Stasys Liupkevičius. Šią žinią, kaip praneša LRT, patvirtino S. Liupkevičiaus dukra Audra Liupkevičiūtė Drukteinienė.
Stasys Liupkevičius gimė 1941 m. birželio 24 d. Šėtoje, Kėdainių rajone.
Būdamas penkerių išmoko groti armonika. Mokydamasis Šėtos vidurinėje mokykloje akomponavo tautinių šokių būreliui, dainavo ir grojo mokyklos renginiuose. 1957 m. įstojo į Kauno J. Gruodžio aukštesniąją muzikos mokyklą, kur lietuvių liaudies instrumentų skyriuje keturis metus mokėsi groti birbyne ir kanklėmis. Mokslus tęsė Vilniaus konservatorijoje, įstojo į vokalo klasę.
1963–1966 m. tarnaudamas armijoje grojo birbyne, saksofonu, klarnetu, dainavo Rygos kareivių dainų ir šokių ansamblyje. 1966–1968 m. dainavo dainų ir šokių ansamblyje „Lietuva“ (vad. V. Bartusevičius) ir Vilniaus Statybininkų rūmų estradiniame ansamblyje (vad. J. Juozapaitis). Pastarajame kolektyve pradėjo profesionalaus dainininko karjerą. Sėkmingai pasirodė įvairiuose konkursuose ir festivaliuose Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje ir Rusijoje. Lenkų dainos konkurse Vilniuje tapo geriausiu lenkų dainos atlikėju, Baltarusijoje tarptautiniame profesionalių dainininkų konkurse iškovojo diplomanto nominaciją, dalyvavo „Vilniaus bokštų“ konkurse. 1970 m. Kauno „Gintarinėje triūboje“ laimėjo specialų publikos prizą.
1969 m. buvo pakviestas į tuo metu ką tik susikūrusį liaudiškos muzikos ansamblį „Armonika“, 1981–1993 m. jam vadovavo. Su „Armonika“ įrašė daugiau nei 700 dainų, nusifilmavo keliolikoje vaizdo klipų. 1972 m. baigęs valstybinę konservatoriją (nuo 2004 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademija) dainavo Lietuvos operos ir baleto teatre. 1998–2001 m. buvo LRT Rinkodaros skyriaus vadybininku.
Dirbdamas Lietuvos operos ir baleto teatre sukūrė pagrindinį Chosė vaidmenį G. Bizet operoje „Carmen“, Ferhado vaidmenį V. Barkausko operoje „Legendą apie meilę“ , Jonteko – S. Moniuškos operoje „Halka“ ,Volodios – R. Ščedrino „Ne vien tik meilė“ ir kt. Nuo 1975 m. tuometiniame Lietuvos radijo ir televizijoje dirbo muzikos laidų režisieriumi. Nuo 1967 m. aktyviai bendradarbiavo su Lietuvos radijo ir televizijos lengvosios muzikos orkestru. Jam akompanuojant atliko tokias klausytojų pamėgtas dainas, kaip M. Noviko „Saulė, daina ir tu“ (ž. S. Žlibino), „Laužo liepsna“ (ž. A. Saulyno), „Kai pabunda šilai“ (ž. J. Lapašinsko), „Putinai“ (ž. A. Saulyno), „Lauk manęs“ (ž. A. Saulyno), „Širdies daina“ (ž. E. Drėgvos), „Sula“ (ž. V. Bložės), B. Gorbulskio „ Žvangutis“ (ž. P. Gerulaičio), V. Telksnio „Raganėlės vestuvės“ (ž. B. Dačiulio), F. Bajoro „Talalinės“ (ž. lietuvių l.).Taip pat populiariomis tapo dainininko duetu su Gražina Pakėnaite padainuotos M. Noviko „Žalioj stotelėje“, „Dainuokim po du“ (ž. A. Saulyno), R. Racevičiaus „Atsiliepk dainoj“ (ž. S. Žlibino), B. Gorbulskio „Balton aušron” ( ž. A. Saulyno), „Gera grįžti” (ž. S. Žlibino), duetu su N. Tallat-Kelpšaite – „Gintaro tėvynė” (ž. J. Strielkūno), su O. Valiukevičiūte – „Parnešt saulėtekio einu” (m. V. Telksnys, ž. K. Astrausko) ir kt.
Šias ir kitas populiarias dainas 9 dešimtmetyje ne kartą dainavo kompozitorių Benjamino Gorbulskio, Mikalojaus Noviko, Miko Vaitkevičiaus autoriniuose vakaruose akompanuojant LRT lengvosios muzikos orkestrui, pučiamųjų orkestrui „Trimitas“, bei Vilniaus estradinių orkestrų ir ansamblių susivienijimo ansambliui (vad. T. Saldauskas). 10 dešimtmetyje S. Liupkevičius su savo dukromis Ugne ir Audra parengė keletą programų.
S. Liupkevičius sukūrė daugiau nei 200 kūrinių. Jo dainos įrašytos 24 plokštelėse. 2000 m. išleido albumą „Kaimynėli, svečias būk“, o 2009 m. „Apkabink savo metų tekėjimą“. Koncertavo Lenkijoje, Čekoslovakijoje, Suomijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, Italijoje, Sirijoje Jordanijoje, Kanadoje, JAV, Brazilijoje, Argentinoje, Urugvajuje, Australijoje, Liuksemburge, Belgijoje ir beveik visose buvusios Sovietų Sąjungos respublikose.
S. Liupkevičiaus dukros tėtį prisimena kaip visą gyvenimą mylėjusį Lietuvą ir savo kūrybą skyrusį jos žmonėms.
„Tėvelis tikrai pirmiausia labai mylėjo Lietuvą, žmones, muziką, kūrė dėl žmonių ir iki pat pabaigos prisiminė visas savo ir jaunystės, ir brandos metais sukurtas dainas. Savo paslėptuose dainų tekstuose, savo muzikoje ir dainose, ne tik jo kurtose, bet ir „Armonikos“ jis iš tikrųjų visą laiką mylėjo Lietuvą, prisidėjo kiek galėjo, lygiai taip pat buvo už lietuvybę ir Sąjūdį“, – LRT.lt portalui pasidalijo jos.
Šaltiniai: LRT ir Kėdainių r. Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka
